Vilniaus mokyklų kapelionai 1900-1945 metais

LTSusipažįstant su dvasininkų vaidmeniu Vilniaus kultūriniame gyvenime, negalima aplenkti mokyklų kapelionų. Kapelionais paprastai būdavo skiriami bendrąjį vyskupijos dvasininkų išsilavinimo vidurkį viršijantys kunigai. Daugelis jų ne tik dėstė tikybą mokyklose bei vadovavo popamokinei religinei veiklai, bet ir dalyvavo visuomeninėje veikloje. Vilniaus mokyklų kapelionai nesudarė atskiros „kastos“, turėjo bendrus uždavinius ir rūpesčius su visos vyskupijos kapelionais, todėl šiame straipsnyje apžvelgiama ir pačios institucijos raida 1900-1945 metais. Didžiausias dėmesys skiriamas Vilniaus krašto lietuviškų mokyklų bei lietuvių dvasininkų veiklos ir likimų klausimui. Tik nedidelėje Vilniaus vyskupijos dalyje gyveno katalikai lietuviai, o daugumą sudarė lenkai ir baltarusiai. Tarp pirmųjų, dėsčiusių tikybą lietuviškoje mokykloje minimas teologijos magistras kun. Kristupas Čibiras (nuo 1917 m.), taip pat seminarijos profesorius Petras Kraujalis. 1930 ir 1939 m. kapelionų sąrašuose minimas ir baltarusių veikėjas teol. mgr. Vincentas Godlewskis (Hadleuskis). 1943 m. Vilniuje nelieka dvikalbių mokyklų, tik 16 lietuvių, 31 lenkų ir viena baltarusių. Vienintelis to laikotarpio informacijos šaltinis apie kapelionus ir kunigus – paskyrimų į mokyklas kopijos. Kapelionai vieni pirmųjų tapo okupacijos aukomis: Jurijus Kašyra ir Vincentas Godlewskis (Baltarusija), Wladyslawas Kisielis, Janas Naumowiczius, Henrikas Hlebowiczius (Lenkija), Alfonsas Lipniūnas (Lietuva). Jurijus Kašyra ir Henrikas Hlebowiczius paskelbti palaimintaisiais.Reikšminiai žodžiai: Vilnius; Mokykla; Kapelionai; Vilnius; School; Chaplan.

ENWhen getting acquainted with the role of clergymen in Vilnius cultural life, mention should be made of chaplains of schools. Priests who exceeded general average education of a clergyman of a diocese were usually appointed chaplains. Most of them not only taught religion and headed the after school religious activities but also took part in social activities. Chaplains of Vilnius schools did not form a separate “caste”, they had common tasks and concerns with the chaplains of the entire diocese, and therefore the development of the institution itself in 1900-1945 is reviewed in this article. The greatest attention is paid to the issues of the activity and fate of the Lithuanian schools and Lithuanian clergymen at schools of Vilnius district. It was only in a small part of Vilnius diocese that catholic Lithuanians lived. The majority of them were Poles and Belarusians. Among the first chaplains to teach religion at a Lithuanian school was Master of Theology Priest. Kristupas Čibiras (in 1917), as well as Professor of the Theological College Petras Kraujalis. The Belarusian activist Master of Theology Vincent Godlewski (Hadleuski) is also mentioned in the lists of chaplains in 1930 and 1939. In 1943 there were no bilingual schools left in Vilnius, there were only 16 Lithuanian, 31 Polish and one Belarusian school. The only source of information of that time about chaplains and priests was copies of their appointments to schools. Chaplains were the first to fall victim to the occupation: Yuriy Kashyra and Vincent Godlewski (Belarus), Wladyslaw Kisielis, Jan Naumowicz, Henrik Hlebowicz (Poland), Alfonsas Lipniūnas (Lithuania). Yuriy Kashyra and Henrik Hlebowicz were declared the Venerable.