LTTyrime kaimiškųjų regionų gyvybingumą lemiantys veiksniai identifikuojami remiantis ekonominės sistemos evoliucijos teorija, išskiriančia agrarinį, industrinį ir poindustrinį evoliucijos etapus, nes XXI a. dažnai apibūdinamas kaip poindustrinis arba žinių visuomenės raidos etapas, kuriame žmonės atsidūrė visai kitomis vertybėmis pagrįstame pasaulyje, lyginant su kelis šimtmečius trukusia industrine epocha. Šis etapas visų pirma susijęs su nauja ekonominės sistemos evoliucijos pakopa, pastebimai besiskiriančia nuo ankstesniojo – industrinio – etapo. Šie skirtumai kasdien vis labiau ryškėja ir gali būti prilyginti ankstesniajam esminiam ekonomikos virsmui, vadinamam „industrine revoliucija“, kai nuo agrarinio gamybos būdo buvo pereita prie industrinio. Ekonominės veiklos ir visuomeninio gyvenimo organizavimo sėkmės veiksniai dabartiniame etape skiriasi nuo ankstesniojo etapo iš esmės, skirtumas toks pat didelis, kaip ir skirtumas tarp agrarinės ir industrinės visuomenės ekonominę veiklos sėkmę lemiančių veiksnių. Perėjimas prie iš esmės naujo ūkinio ir socialinio gyvenimo organizavimo būdo reiškia, kad diegiamos radikalios inovacijos, todėl kaimo gyvybingumą industrinėje ir poindustrinėje visuomenėje didinančių sėkmės veiksnių tyrimas mikrolygmeniu buvo atliekamas remiantis kaimo vystymo inovacijų teorijomis Šios teorijos siekia paaiškinti, kaip greičiau ir efektyviau diegti naujoves. Empirinis tyrimas buvo atliekamas, naudojant atvejo studijos metodą. Buvo atliktos 5 atvejo studijos, Lietuvos pavyzdžiu iliustruojančios, kaip projektai, kurių įgyvendinimo tikslas atitinka lemiamus poindustrinio visuomenės raidos etapo kaimo vystymo sėkmės veiksnius, padeda spręsti kaimo gyvenviečių problemas ir taip užtikrina jų gyvybingumą. [Iš straipsnio, p. 12-13]Reikšminiai žodžiai: Kaimo gyvybingumas; Industrinis etapas; Poindustrinis etapas; Rural vitality; Industrial stage; Post-industrial stage.