LTStraipsnyje analizuojama vertybių ir vertinimo samprata Heideggerio filosofijoje. Straipsnio tikslas parodyti, kad vertybių kritika Heideggerio filosofijoje nepaneigia aksiologijos galimybės. Heideggeris kritikuoja neokantinę vertybių sampratą, nes siekia atsiriboti nuo objektyvistinės vertybių filosofijos. Vertybes Heideggeris supranta ne kaip pasaulio transcendenciją, bet kaip gyvenamo pasaulio reikšmingumą. Jis pasinaudojo Husserlio kategorinės intuicijos ir Emilio Lasko idėjomis apie objekto formos ir jo suvokimo intencionalų sąryšį. Tai objekto reikšmės ir į ją nukreipto veiksmo koreliacija, kurią Heideggeris interpretuoja kaip įrankio tinkamumą. Straipsnyje atskleidžiama, kad vertybė yra galima kaip pragmatinio pasaulio ir jame veikiančio subjekto koreliacinė struktūra. Pirma, apžvelgiama Heideggerio polemika su neokantine vertybių teorija, antra, nagrinėjama įrankio tinkamumo samprata „Būtyje ir laike“ bei Heideggerio paskaitose „Įvadas į filosofiją“. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aksiologija; Vertybė; Tinkamumas; Neokantinė filosofija; Heidegger; Axiology; Value; Affordances; Neo-Kantian philosophy; Heidegger.
ENArticle analyses the concept of value and valuing in Heidegger’s philosophy. The article aims to show that Heidegger’s criticism of value does not deny the possibility of axiology in his philosophy. Heidegger criticizes the Neo-Kantian concept of value, because he aims to distance himself from the objectivist and subjectivist philosophy of value. Heidegger understood value not as a transcendence of the world, but as the meaning of the life-world. Heidegger drew from Husserl’s and Emile Lask’s ideas about the intentional relationship between the shape of the object and its perception. This is the correlation between the meaning of the object and the action oriented to it, which Heidegger interprets as the affordance of the tool. The article reveals that value is a correlative structure of the pragmatic world and the subject acting within it. Firstly, the article provides an overview of Heidegger’s polemic with Neo-Kantian theory of value, secondly, it examines the concept of affordances in "Being and Time" and Heidegger’s lectures "Introduction to Philosophy". [From the publication]