LTGlobalizuotoje visuomenėje galimos tam tikros vertybių transformacijos, sietinos tiek su bendros vertybių sistemos, tiek su atskirų vertybių pripažinimo, pervertinimo, įprasminimo, perėmimo pokyčiais. Priklausomai nuo kintamų istorinių, kultūrinių bei socialinių aplinkybių vienos vertybės gali būti labiau vertinamos, kitos - mažiau ar net nuvertinamos ir keičiamos kitomis atmainomis. Antra vertus, permainingo laikotarpio kontekste gali kisti ir bendros vertybių sistemos, ir pavienių vertybių turinio ribos: pasislinkti atsinaujinimo ar išsiplėtimo, susiaurėjimo ar iškritimo linkme. Be to, ta pati vertybė skirtingose kultūrose gali turėti netapačias raiškos formas. Šiuolaikinėje visuomenėje besikuriančios įvairios moralinio reliatyvizmo teorijos suintensyvina dorovinių vertybių universalumo, atrankos, pasiūlos, pagrįstumo diskusijas. Vyraujančios reliatyvizmo pakraipos ne tik kelia klausimą, kurios vertybės laikytinos universaliomis, bet ir būtent kodėl šios vertybės, kiek jos gali būti pritaikytos prie visokių aplinkybių, taip pat kurias jų galėtų perimti skirtingų kultūrų ir skirtingos kilmės asmenys. Šitai skatina moralinę refleksiją, viena vertus padedančią lengviau susiorientuoti dorovinių vertybių gausoje, aiškiau joje skiriant ir įprasminant vertybinius prioritetus, kita vertus, aktyviau diskutuoti įvairias reliatyvizmo versijų propaguojamas idėjas ir jų padarinius vertybinių transformacijų erdvėje. Nors Lietuvos švietimo dokumentai skiria deramą dėmesį vertybinių nuostatų ugdymui, bet mokinių ir mokytojų požiūris į dokumentuose propaguojamas vertybes skiriasi. Pasirodo, kad tik daugiau nei pusė tirtų aukštesniųjų klasių mokinių linkę pripažinti svarbiausias bendrąsias (terminalines) vertybes: brandžios meilės, tikros draugystės, vidinės harmonijos, išmintingumo, laimingos šeimos reikšmingumą žmogaus gyvenime. [Iš straipsnio, p. 208]Reikšminiai žodžiai: Švietimo politika; Sociokultūrinis ugdymas; Globalizacija; Vertybės; Education policy; Socio-cultural education; Challenges of globalization; Values.