Pagrindinės bendrojo lavinimo mokyklos alternatyva: jaunimo mokykla

LTŠvietimo sistema kiekvienoje visuomenėje atlieka ugdymo funkciją. Jai būdingi tiek misijos, tiek struktūros, atliekamų funkcijų savitumai. Tam turi įtakos ir sistemos veiklos kontekstas. Ypač dera atkreipti dėmesį į sistemos perspektyvos brėžtį ir veiklos atspirties poziciją. Istoriškai susiklostė, kad Lietuvoje po sovietinės okupacijos švietimo padariniai glaudžiai sietini su alternatyvos samprata švietime. Tai pasakytina ir apie švietimo sistemos struktūrinį elementą - bendrojo lavinimo mokyklą. Jau 1998 metais Tautinės mokyklos koncepcijos pasirodymas modeliavo alternatyvią ugdymo brėžtį bendrojo lavinimo mokykloje tiek turinio, tiek misijos požiūriu. Prieš sovietinės sistemos vaikų unifikavimo, komunizmo statytojo ugdymo ir kitas tendencijas buvo siūloma ugdytinio potencinių galių sklaidos, tautinio ugdymo ir pan. idėjos. Taigi buvo suformuluoti diametralūs siekiniai, kurie sietini su ugdymo tikslų, paties ugdymo kardinalia pertvarka. Tai buvo Lietuvos švietimo politikos kaitos dalis. Alternatyvus ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje nėra nauja problematika pedagoginės minties istorinėje raidoje. Pirmojoje XX a. pusėje net buvo Naujųjų mokyklų lyga, jungusi aktyviąsias (naująsias mokyklas), kurios kūrėsi kaip tradicinių bendrojo lavinimo mokyklų alternatyvos. [Iš straipsnio, p. 172]Reikšminiai žodžiai: Pagrindinis bendrasis lavinimas; Jaunimo mokyklos; Alternatyvios bendrojo lavinimo mokyklos; Basic general education; Youth schools; Alternative general education schools.