Šešėlinis švietimas Lietuvoje: stratifikacija ar pagalba mokiniui?
LTKorepetitoriavimas nėra naujas švietimo sistemos reiškinys: jis seniai žinomas tiek besivystančiose, tiek išsivysčiusiose šalyse. Pamažu privatus individualus mokymas tapo sudedamąja "šešėline" ugdymo dalimi, tačiau tiek apie jo mastą Lietuvoje, tiek kitose šalyse iki pastarojo meto žinoma nedaug, jis beveik nebuvo analizuojamas. Lietuvoje daugiau dėmesio šiam reiškiniui imta skirti tik 2001-2002 mokslo metais, kai Vilniaus universiteto Švietimo politikos centras paskelbė universiteto pirmo kurso studentų apklausos apie naudojimąsi korepetitorių paslaugomis duomenis. Pirmą kartą tyrėjai atkreipė visuomenės ir švietimo specialistų dėmesį į šešėlinio švietimo reiškinio edukacinius, socialinius ir etinius aspektus. Vėliau panašūs duomenys Lietuvoje buvo pakartotinai rinkti 2002-2003 mokslo metais. Vilniaus universitete atliktas tyrimas pasirodė įdomus kitiĮ šalių tyrėjams, švietimo politikos analitikams, todėl Vilniaus universiteto Švietimo politikos centro korepetitoriavimo tyrimo metodika buvo panaudota Tarptautinio švietimo politikos centrų tinklo korepetitoriavimo monitoringui. Projektas vyko 2004-2006 metais, anketinės apklausos atliktos devyniose šalyse 2004-2005 mokslo metais. Vidurio ir Rytų Europos, kitose pokomunistinėse šalyse korepetitoriavimas egzistavo ir buvo pripažįstamas kaip švietimo ir socialinė ekonominė problema, tačiau šis reiškinys iki tol buvo netirtas ir bent apytikrė informacija apie korepetitoriavimo apimtį ir priežastis šiose valstybėse nebuvo žinoma. Tarptautiniame korepetitoriavimo tyrime 2004-2005 mokslo metais dalyvavo Azerbaidžanas, Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Gruzija, Lietuva, Mongolija, Lenkija, Slovakija ir Ukraina. Šį tarptautinį lyginamąjį tyrimą koordinavo Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Švietimo politikos centras. [Iš straipsnio, p. 136-137]Reikšminiai žodžiai: Šešėlinis švietimas; Korepetitoriavimas; Švietimas; Shadow education; Tutoring; Education.
