Knygų ir jų autorių asmeninė ortografija XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje

LTXIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje lietuvių kalbos ortografija dar labai įvairavo, buvo kuriami ir konkuravo skirtingi jos modeliai. Šis straipsnis skirtas knygų ir jų autorių asmeninei ortografijai: analizuojama, ar tuo laikotarpiu leistos knygos atspindi jų autorių pasirinktą ortografijos modelį. Tam tikslui lyginama knygų ir jų autorių rankraščių (asmeninė) rašyba, įvertinama spaustuvininkų ir leidėjų įtaka. Svarbus veiksnys autoriaus ortografijai (ne)išlaikyti buvo ribotas spaustuvės inventorius. Originalius rašmenis vartoję autoriai rūpinosi finansuoti reikiamų spaudmenų įsigijimą. Knygų ortografijai įtakos turėjo ir leidėjai: Ūkininko, Tėvynės sargo redakcijos knygas leido tokia pačia ortografija kaip laikraščius. Straipsnyje daugiau dėmesio skiriama Jono Basanavičiaus, sukūrusio savo ortografijos modelį, rankraščių ir knygų ortografijai. Basanavičiaus modelio rašmenys išlaikyti tik Otto von Mauderode’s spaustuvėje išspausdintose knygose. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bendrinė kalba; Asmeninė ortografija; Knygų ortografija; Spaustuvininkai; Leidėjai; Standard language; Personal orthography; Orthography of books; Printers; Publishers.

ENDuring development of the Standard Lithuanian language at the end of the 19th century, the dialectal basis was chosen first, and the orthography varied yet for another twenty years. This article analyses the dual orthography – of books and personal orthography of their authors. The study is designed to find out whether the books published during that period reflect the orthographic model chosen by their authors; what factors, in addition to the author’s choice, may have influenced the orthography of the books. The influence of printers on the orthography of books during that period was smaller than before, as many authors did the proofreading themselves. Thus, printers were able to change the orthography in cases where books were printed without the author’s knowledge or consent, such as prayer books. If the author chose unusual, rare, or even self-invented characters, a limited inventory of prints could be a serious obstacle to keep their orthography in the book. As the case of Jonas Basanavičius shows, even when the author offered to finance the acquisition of the necessary prints, this was not necessarily done. [From the publication]