Naujojo vietinio kalbinio kodo samprata ir vertė: paribio žemaičių atvejis

LTDėl įvairių ekstralingvistinių veiksnių tarmės kinta, transformuojasi ir randasi pereiginiai, tarpiniai tarp tarmės / tarmių ir bendrinės kalbos kalbiniai kodai, kurie paprastųjų kalbos vartotojų yra vartojami, vertinami, lyginami su kitais kalbiniais kodais. Vietinio kalbinio varianto pokyčiai užfiksuoti ir Akmenės rajone, esančiame Žemaitijos paribyje (Murinienė 2018). Šiame straipsnyje analizuojamos jaunųjų paribio žemaičių nuostatos dėl vietinio pereiginio kalbinio varianto, įvertinant kompetenciją jį skirti konkurencingų kalbinių variantų (tarmės, pusiau tarmės ir bendrinės kalbos) sistemoje ir jam priskiriamas vertes. Tyrimo medžiagą sudaro 147 gimnazistų apklausų duomenys, surinkti iš dviejų tyrimų, vykdytų 2019 ir 2020 metais. Pritaikius sociolingvistikos ir perceptyviosios dialektologijos metodologines prieigas išsiaiškinta, kad Akmenės rajono jaunuoliai konkurencingų kalbinių variantų (tarmė, pusiau tarmė, bendrinė kalba) sistemoje vietinį kalbinį variantą tiek verbalizuotomis, tiek vizualizuotomis nuostatomis identifikuoja kaip pusiau žemaičių tarmę, atpažįsta mažesnį tarminį žymėtumą. Vietinis pereiginis kalbinis variantas įgyja aukštą vertę, palyginus su (grynąja) tarme. Pereiginio kalbinio kodo vartotojas įvardijamas kaip prisitaikantis, lankstus, kartu šiuolaikiškas, modernus, tačiau nenutolstantis nuo tradicijų. Vietinis kalbinis kodas svarbus lokaliai tapatybei išreikšti, nes bendrinės kalbos vartosena tarp tarmiškai kalbančiųjų suvokiama kaip sąmoningas atsiskyrimas nuo bendruomenės. [Leidėjo anotacija]Reikšminiai žodžiai: Paribio žemaičiai; Pereiginis kalbinis kodas; Sąmoningosios nuostatos; Pusiau žemaičių tarmė; Border Samogitians; Transitional language code; Conscious attitudes; Semi-Samogitian dialect.

ENDialects change, transform, and new ones – transitional, intermediate varieties between dialect(s) and standard language – emerge due to various extralinguistic factors (see Lenz 2010, 296). The research shows that the variety of the periphery of Samogitia, Akmenė region has also changed (Murinienė 2018). The aim of this study is to reveal the gymnasium students’ competence to identify local intermediate variety by assessing it from the perspective of three language varieties – dialect, semi-dialect (intermediate variety) and standard language, and also its value. The data was obtained from a questionnaire, based on the methodological principles of sociolinguistics and perceptual dialectology, to reveal attitudes of young residents of Akmenė region. The analysis shows that gymnasium students, according to their verbalised and visualised attitudes, identify the local variety as a semi-dialect and reflect a less marked dialect. Respondents call it semi-Samogitian dialect, semi-Samogitian and semi-Highland dialect/standard language. In the mental maps, the local dialect is also marked as a semi-dialect and is located between Šiauliai and Mažeikiai, which reveals the reflected peripherality of the local language variety. According to the associations with users of semi-dialect, this variety acquires a high value compared to the (traditional) dialect. The user of the intermediate language variety is described as adaptable, flexible, and simultaneously modern, but not the person who abandons the traditions. The local language variety is important for expressing the local identity because the standard language usage is not recognised among the local dialect users as a conscious separation from the community if it is used in informal situations. [From the publication]