Образ литвака в прозе Григория Кановича

LTStraipsnyje aptariamas Lietuvos žydo litvako paveikslas bei jo literatūrinė interpretacija rusų-žydų-lietuvių rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus (g. 1929) prozoje. Litvaku vadinamas buvusioje Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje susiformavęs unikalus žydo tipas. Istorikas Izraelis Lempertas siūlo tris aspektus, kurie padėtų charakterizuoti litvaką: geografine prasme Lietuvos žydai perėmė kai kuriuos krašto gyventojų bruožus, lingvistine – išsiskyrė lietuviškuoju jidiš kalbos dialektu bei jo puoselėjimu, religine – pasišventė griežtoms ir racionalioms Talmudo studijoms bei sukūrė etinį „Musar“ judėjimą. G. Kanovičiaus kūrybos tema – Lietuvos žydų gyvenimas nuo XIX a. antrosios pusės iki šių dienų. Straipsnyje parodoma, jog kurdamas Lietuvos žydo paveikslą rašytojas semiasi impulsų iš istorinės medžiagos ir autentiškų patirčių, bet taip pat pasitelkia vaizduotę savaip plėtodamas litvako charakterį. Jis pabrėžia savo veikėjų uždarumą, santūrumą, prisirišimą prie Lietuvos krašto. Nors kūriniai parašyti rusų kalba, iš užuominų aišku, kad personažai kalba jidiš ir laiko ją savo tapatybės išsaugojimo garantu. Santykis su religija vaizduojamas netipiškai: kadangi G. Kanovičius susitelkia ne ties religinio elito, o ties paprastų žmonių gyvenimu, tai ir jo personažai griežtai nesilaiko judaizmo nuostatų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos žydai; Litvakai; Prototipas; Personažai; Vidinė perspetyva; Etinės vertybės.

ENThe article analyses the portrayal and the literary interpretation of a Lithuanian Jew (Litvak) in the prose of Grigorij Kanovich (born 1929), a Russian-Jewish-Lithuanian writer. A Litvak is a unique type of Jew which existed in the former Great Duchy of Lithuania. A historian Israel Lempert offers three aspects that would help to characterise the Litvak: geographically, Lithuanian Jews adopted certain traits of the dwellers of the country; linguistically, they are characterised by Lithuanian Yiddish dialect and cherish the dialect; in a religious sense, they dedicated themselves to strict and rational studies of the Talmud and created the ethical movement “Musar”. The subject of Kanovich’s works is the life of Lithuanian Jews since the second part of the 19th century to the present day. It is shown in the article that, while portraying the Lithuanian Jew, the author draws upon historical material and authentic experience; moreover, he invokes his imagination to develop the character of a Litvak in his own way. He emphasises the reticence, the reserve and the attachment of his characters to Lithuania. Although the works are written in the Russian language, it is clear from allusions that people speak Yiddish and regard the language as a guarantee of preserving their identity. The relationship with religion is presented atypically: since Kanovich concentrates not on a religious elite but on the life of simple people, his people do not strictly follow the rules of Judaism.