Aukštojo mokslo pertvarka: tradicijos, naujos strategijos ir rinkos poreikiai
LTApibendrinant Vakarų šalių ir Lietuvos aukštojo mokslo reformų tendencijų bei statistikos duomenų analizę, galima teigti, kad žinių ekonomikai reikia vis daugiau išsilavinusių žmonių, dėl to daugelis šalių, tarp jų ir Lietuva, planuoja didinti gyventojų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, skaičiiĮ. Todėl kalbos apie būtinybę mažinti studentų skaičių Lietuvoje neturi pagrindimo. Be abejo, reikia numatyti tam tikrą universitetinių ir neuniversitetinių aukštijjų mokyklų studentų santykį, tačiau svarbiausia - prognozuoti, kaip turėtų didėti išsilavinusių žmonių dalis visuomenėje ir numatyti rodiklius, kurie padėtų stebėti proceso eigą. Visose šalyse aukštasis mokslas tampa masinis, todėl šalys susiduria su aukštojo mokslo finansavimo problema. Stebima tendencija įvesti įvairias įmokas už mokslą. Tas pat daroma ir Lietuvoje, ir nuo politinių sprendimų priklauso socialinio teisingumo laipsnis aukštojo mokslo sistemoje. Didesnio socialinio teisingumo galima pasiekti įvedant nedidelę visuotinę įmoką už mokslą (nepažeidžiant Konstitucijos arba ją pakeičiant) bei tobulinant esamą paskolų sistemą, stengiantis pasinaudoti Valstybinio mokslo ir studijų fondo arba kitomis valstybės institucijomis, o ne komerciniais bankais. [Iš straipsnio, p. 85]Reikšminiai žodžiai: Aukštasis mokslas; Aukštojo mokslo reformos; Mokesčiai už studijas; Higher education; Higher education reforms; Tuition fees.
