Globalizacijos įtaka Lietuvos aukštojo mokslo kokybei ir institucijų autonomijai užtikrinti: teritorijų perskirstymas ir masto kitimas

LTAkivaizdu, kad vyksta aukštojo mokslo vaidmens, teritorijų perskirstymo ir masto kitimo procesas. Nagrinėjamas Lietuvos aukštojo mokslo atvejis, analizuojami švietimo dokumentai, priimti po Nepriklausomybės atkūrimo, išryškina pagrindinius kaitos variklius. Atsiradusi įtampą tarp judėjimo ir nejudros rodo senųjų institucijų nepajėgumą spręsti naujas problemas žinių ekonomikos sąlygomis. Ši įtampa privertė Lietuvos valstybę permąstyti savo politiką bei atsižvelgti į išorės jėgas. Kaip nurodo analizuojami literatūros šaltiniai, globalizacija veikia daugiareikšmiškai. Viena vertus, dėl masto kitimo ir teritorijų perskirstymo daugiau galiiį suteikiama tarptautinėms institucijoms. Tai galima pavadinti valstybės mastelinės struktūros "denacionalizacija". Tuo pat metu sukuriamos naujos "glokalizuotos" reglamentuojančios institucijos, kurios perskirsto atsakomybę šalies vidaus mastu. [...] Lietuvos aukštajame moksle pastebimos teritorijų perskirstymo ir masto kitimo tendencijos. Tačiau reikia būti atsargiems vertinant Lietuvos situaciją po įstojimo į Europos Sąjungą. Nors aukštasis mokslas yra šalies vidaus politikos reikalas, akivaizdžios valstybinio masto slinktys. Lietuvos švietimo teisiniuose dokumentuose ir diskurse pastebima didėjanti tarptautinių UNESCO ir Europos Tarybos organizacijų įtaka. Todėl daroma išvada, kad galima stebėti švietimo politikos transformacijas, vykstančias iš vidaus į išorę ir iš išorės į vidų. Siekiant atsakyti į klausimą, kaip tai taikytina pradiniam ir viduriniam mokslui, reikalingi tolesni tyrimai. [Iš straipsnio, p. 54-55]Reikšminiai žodžiai: Aukštasis mokslas; Globalizacija; Aukštojo mokslo kokybė; Higher education; Impact of globalization; Quality of higher education.