Ar kinta žodžio „kaimietis“ konotacija?

LTMenkinamosios kaimiečio reikšmės fiksavimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne (BLKŽ) ir pastaruoju metu tarp kalbininkų plintantis teiginys esą atsiradusi nauja neigiama žodžio kaimietis konotacija paskatino atlikti kalbamojo žodžio vartosenos analizę. Sociolingvistinės bei stilistinės to žodžio interpretacijos tyrimui surinkta medžiaga iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (DLKT) grožinės literatūros ir publicistikos skyrių, be to, papildomai rinkta pavyzdžių iš žodynų, žiniasklaidos, grožinių lietuvių literatūros kūrinių. Pagrindine savo reikšme žodis kaimietis nuo senesnių laikų tebėra funkciniu stilistiniu ir vertinamuoju atžvilgiu neutralus kaimo gyventojo (rečiau – iš kaimo kilusio asmens) pavadinimas. Beveik penktadalyje išnagrinėtų kontekstų kaimiečio sąvoka, pats žodis turi vienu ar kitu būdu ryškinamą vertinamąjį atspalvį; teigiamo ir neigiamo vertinimo kontekstų skaičius skiriasi nedaug. Išnagrinėti DLKT pateikti daiktavardžių kaimietis, kaimietė formų pavartojimo 1204 pavyzdžiai kontekstuose pagal turinį pasiskirstė taip: neutralūs ~ 83 proc., neigiami ~ 10 proc., teigiami ~ 7 proc. Iš dabartinės kalbos vartosenos duomenų akivaizdu, kad apie sisteminę daiktavardžio kaimietis konotaciją tikslinga kalbėti tada, kai jo prasmėje svarbiausia ne „kaimo gyventojas“ ar „kilęs iš kaimo“, o tam tikras stereotipas, paprastai su neigiamomis neišsilavinimo ir panašiomis savybėmis. Menkinamosios kaimiečio, kaimietės reikšmės fiksavimas BLKŽ yra dabartinei viešajai kalbai būdingas bendrinės kalbos užribio žodžių, žemojo stiliaus raiškos priemonių skvarbos į neutraliojo stiliaus šneką ir tokių apraiškų įteisinimo atvejis. Tai, kad menkinamosios „neišmanėlio ir pan.“ reikšmės žodis kaimietis taikomas nebūtinai kaimiečiui, nė kiek nemažina kaimo žmogaus menkinimo.Vienpusis neigiamas požiūris į kaimietį kyla iš paviršutiniško kaimo pažinimo; jis plinta, įsigali dėl miestų driekos. Nepalankaus vertinimo kontekstai nėra naujas reiškinys: neigiamos kaimiečio konotacijos atspindžių esama ir senojoje frazeologijoje, tarpukario ir vėlesniuose publicistikos ir grožinės literatūros tekstuose. Neigiamas kaimietiškumo vertinimas ypač įsitvirtinęs slenge, žargonuose. Tokią konotaciją stiprina ir kaimiečių kalbos menkinimas. Kita vertus, šviesuomenei visada buvo būdingas solidarumas su kaimo žmogumi, gebėjimas vertinti tai, kas kaime yra gera ir gražu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Žodžio konotacija; Reikšmė; Vertinamasis atspalvis; Word connotation; Meaning; Evaluative tone.

ENThe recording of the derogatory meaning of the kaimietis ‘countryman’ in the Dictionary of the General Lithuanian Language and the recently spread statement among linguists that a new negative connotation (meaning) of the word kaimietis has appeared, led to the analysis of the usage of the word. For the research of sociolinguistic and stylistic interpretation of the word, material was collected from the Fiction and Press sections of the Corpus of the Contemporary Lithuanian Language (CCLL). In addition, examples from dictionaries, media, works of Lithuanian fiction and other contemporary texts were collected. Since many years, in its main meaning, the word kaimietis has remained functionally stylistically and evaluatively neutral word meaning a rural resident (less often a person of rural origin). In almost one-fifth of the examined contexts of the word kaimietis, the word itself has an evaluative tone that is emphasized in one way or another; the number of contexts of positive and negative evaluation differs little. 1375 examples found in CCLL of usage of nouns kaimietis ‘countryman’, kaimietė ‘countrywoman’ in all forms in the contexts were distributed according to the content as follows: neutral (~ 83%), negative (~ 10%) and positive (~ 7%). From the modern language usage data, it is clear that it is purposeful to talk about the systematic connotation of the noun kaimietis when its meaning is not a “rural resident” (“peasant”) or “a person of rural origin”, but a certain stereotype, usually with negative uneducated and similar characteristics. The recording of the derogatory meaning of the kaimietis, kaimietė in the Dictionary of the General Lithuanian Language is a case of legitimation of the penetration of low-style means of expression into neutral-style discourse and such manifestations.The fact that the word countryman, having the derogatory meaning “ignorant, etc.”, does not necessarily apply to the countryman, does not in any way diminish the denigration of the rural man. The one-sided negative attitude towards the countryman arises from a superficial knowledge of the village, certain ideological attitudes, as well as from a person’s spiritual immaturity, urban pride; it spreads and has an effect because of the urban territories. Contexts of unfavorable evaluation are not a new phenomenon: reflections of a negative kaimietis connotation also exist in old phraseology, interwar and later texts in journalism and fiction. Negative evaluation of rurality is especially strong in slang, jargon, and low culture in general. This connotation is reinforced by the denigration of the language of the villagers. On the other hand, the public has always been characterized by solidarity with the rural man, the ability to appreciate what is good and beautiful in the village. [From the publication]