Lietuvos švietimo politikos kontekstas

LTSiekiant sėkmingai kurti Lietuvos švietimo ateitį, privalu pakankamai gerai pažinti kontekstą, kuriame vyksta švietimo plėtra. Akivaizdu, kad švietimo sistema neegzistuoja vakuume: ją neišvengiamai veikia įvairialypis socialinis ir ekonominis kontekstas, į kurį negalima neatsižvelgti. Deja, švietimo teoretikai toli gražu ne visada atsispiria pagundai atsiriboti nuo kitos socialinės įtakos ir užsiimti vien švietimo tobulinimu. Siekis atsitverti nuo visuomenėje vykstančių pokyčių "dramblio kaulo bokšte" būdingas ne vien aukštojo mokslo atstovams, nors biitent jiems dažniausiai būna skirti tokio pobūdžio priekaištai. Ši tendencija labiau ar mažiau būdinga visoms švietimo sistemos sritims. Tačiau toks dirbtinio atsiribojimo kelias veda į aklavietę: nuo konteksto atsieti švietimo tobulinimo planai yra pasmerkti žlugti. Ši prielaida yra itin aktuali švietimo politikai. Vien teoriniais apmąstymais veiksmingos švietimo politikos suformuoti neįmanoma. Tuo švietimo politika skiriasi, pavyzdžiui, nuo ugdymo filosofijos. Filosofai pateikia idealius tobulo švietimo modelius, nebūtinai stengdamiesi juos įgyvendinti realiame gyvenime. Galiausiai jie sau tokio tikslo paprastai ir nekelia. Tačiau reali švietimo raida nevyksta plyname lauke, taigi ir švietimo politikos negalima imtis formuoti nuo nulio, pasidėjus ant stalo tuščią popieriaus lapą ir pradėjus jame dėlioti idealios švietimo pertvarkos planus. [Iš straipsnio, p. 13]Reikšminiai žodžiai: Švietimo politika; Švietimo ekonomika; Globalus švietimas; Education policy; Education economics; Global education.