Atstovavimas civiliniame procese (teoriniai ir praktiniai aspektai) : disertacija

LTTyrimo tikslas yra kompleksiškai ištirti atstovavimo civiliniame procese teorinius ir praktinius aspektus, surasti esamus teisinio reglamentavimo trūkumus ir pateikti jų tobulinimo pasiūlymus ir rekomendacijas. [...] Pirmojoje darbo dalyje atliktas koncentruotas atstovavimo civiliniame procese raidos istorinis tyrimas: atskleista šio instituto prigimtis, atsiradimo prielaidos, evoliucija. [...] Antrojoje darbo dalyje iš pradžių yra analizuojamas atstovavimo civiliniame procese tikslas ir reikšmė. [...] Po atstovavimo civiliniame procese sampratos analizės, atsirado teorinis pagrindas pereiti prie trečiosios darbo dalies, kurioje analizuojamas atstovavimo civiliniame procese teisinis santykis. [...] Apibendrindama atliktus tyrimus, autorė formuluoja tokias pagrindines išvadas: 1. Procesinis atstovavimas teisėje vystėsi nuo neprivalomojo prie neprivalomojo. [...] 2. Tikrovėje egzistuoja ne tik teisės institutai, priklausantys kuriai nors vienai teisės šakai, bet ir institutai, jungiantys savyje kelių teisės šakų normas ir dėl šios priežasties tampantys tarpšakiniais institutais. [...] 3. Atstovavimo civiliniame procese sampratoje turi atsispindėti trys teisinio reguliavimo mechanizmo lygmenys: teisės normos, teisiniai faktai ir teisiniai santykiai. [...] 4. Atstovavimo veikimas civiliniame procese yra savarankiškas ir už jį atstovas atsako atstovaujamam, todėl fikcijos teorijos nuostatos neatspindi realios atstovavimo santykiu sukuriamos faktinės situacijos. [sutrumpintas autoriaus tekstas]

EN[...] The aim of this dissertation is to investigate comprehensively the theoretical and practical aspects of representation in the civil process, to identify the shortcomings of the existing legal regulation and provide suggestions and recommendations for improving them. […] The first part is a concentrated investigation of the historical development of representation in the civil process. The nature of the institution, the assumptions discovered, and its evolution are revealed. […] The second part analyses the aim and significance of representation in the civil process from its inception. […] After analysing the concepts of representation in the civil process, the theoretical bases found are transferred to the third part of the dissertation, in which the legal relations governing representation in the civil process are analysed. […] The following main conclusions can be drawn: 1. representation in process law develops from optional to obligatory […] 2. In reality, there exist legal institutions which belong to just one branch of law and institutions which combine the norms of law of several branches, which makes them inter-disciplinary institutions. […] 3. The concept of representation in the civil process must reflect three levels of regulation mechanisms: norms of law, acts of law, and legal relations. […] 4. The effect of representation in the civilian process is independent and the representative is responsible to the party represented; thus, fictional, theoretical laws do not reflect the reality of creating representative relations in factual situations.

• Der Strafprozess mit Teilhabe von Menschen mit Behinderungen / Jolanta Zajanckauskiene. Jurisprudencija. 2010, Nr. 1 (119), p. 331-349.
• Liudytojas ir jo procesiniai interesai baudžiamajame procese : monografija / Raimundas Jurka ; Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Registrų centras, 2009. 302 p.