Sergančiojo elgsenos ligos sukeltos krizės laikotarpiu teologiniai ir psichologiniai aspektai
LTŠiandieninėje į produktyvumą orientuotoje kultūroje vengiama kalbėti mirties, ligos, netekčių tema. Tačiau anksčiau ar vėliau žmonės suserga, miršta, įvairiausi praradimai lydi kiekvieno gyvenimą. Kartu su šiomis patirtimis aplanko dvasinis skausmas, širdgėla, įtampa, nerimas, baimė, pyktis. Tinkamai neišgyventi jausmai sukelia fizines, psichines ligas, savasties praradimą, psichologines traumas, trukdo kurti visaverčius santykius. Dvasinė sveikata yra svarbiausias žmogaus sveikatos, gyvenimo būdo kokybės rodmuo, ji – gyvybiškai svarbi bendrai žmogaus sveikatai, susijusi su asmens būties esme, su tuo, ką žmogus vertina ir kas iš tiktųjų jam rūpi. Straipsnyje analizuojant mokslinę literatūrą, interpretuojant, sisteminant informaciją, atskleidžiami ligą išgyvenančio žmogaus būsenos pokyčiai psichologiniu ir teologiniu aspektais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Liga; Žmogus; Gyvenimas; Krizė; Netektys; Tikėjimas; Disease; Person; Life; Crisis; Loss; Faith.
ENIn today’s productivity-oriented culture, topics related to death, illness, and loss are avoided. However, sooner or later people fall ill, die and various losses accompany everyone’s life. These experiences come together with spiritual pain, grief, tension, anxiety, fear and anger. If not addressed properly, these feelings cause physical and mental illnesses, loss of one’s identity, psychological trauma and interfere with fulfilling relationships. Spiritual health is the most important indicator of human health and the quality of life. It is also vital to the overall health of a person and is related to the essence of a human being and to what is valued and truly cherished by a particular person. This article reveals the changes in the state of a person in the presence of a disease from a psychological and theological perspective by analysing scientific literature, interpreting and systematizing information. [From the publication]
