Kareivių ir karininkų išsilavinimo bei kultūros lygio kėlimas nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje (1918-1940 m.)
LTNepalankiai susiklosčius istorinėms aplinkybėms Lietuvoje vėlai, palyginti su kitomis Europos valstybėmis, sukurta lietuvių raštija. Patekus į lenkų kultūrinę įtaką, tai pačiai raštijai keletą šimtmečių skirtas tik konfesinių poreikių tenkintojos vaidmuo. Po 120 m. trukusios Rusijos okupacijos (iš jų 40 m. - lietuvių spaudos draudimo) 1918 m. atgautos nepriklausomybės pradžioje lietuviai, o ir kitos Lietuvoje gyvenusios tautybės nepasižymėjo aukštu išsilavinimu. Iki 1904 m. trukęs spaudos draudimas reiškė tik vienos - rusų kalbos dominavimą atkampaus Rusijos imperijos pakraščio švietime ir kultūroje. Tik po 1905 m. Lietuvoje imtos kurti privačios lietuviškos ir lenkiškos pradžios, po 1915 m. - ir aukštesnės mokyklos (nuo tada mokyklas ėmė kurti ir žydai). 1918 m. pirmasis Lietuvos švietimo ministerijos valdytojas J. Yčas (1880-1931) rado veikiančias 8 lietuviškas gimnazijas, 11 progimnazijų ir apie 500 pradžios mokyklų. Negalėjo didžiuotis kiek didesniais skaičiais šioje srityje ir Lietuvos tautinės mažumos. Tai turėjo omenyje ir besikuriančios Lietuvos kariuomenės vadovybė. Apžvelgsime, kaip ir kas apie tai rašyta Lietuvos karinėje periodikoje. [Iš straipsnio, p. 294]Reikšminiai žodžiai: Kariuomenė; Lietuvos kariuomenė; Karininkai; Kareiviai; Karo pedagogika; Ugdymas; Auklėjimas; Išsilavinimas; Raštingumas; Kultūra; Army; Lithuanian army; Officers; Soldiers; Military pedagogy; Education; Literacy; Culture; Lithuania.
