Karininkijos dorovinių problemų sprendimas Lietuvoje 1918-1940 m.
LTDorovės klausimai Lietuvos kariuomenei nebuvo tokie aktualūs, kuomet vyko nepriklausomybės kovos. Ir tai visiškai suprantama, kadangi pavojus ir grėsmė, iškilusi jaunai valstybei, sutelkė visus į kovą, paskatino pamiršti individualius interesus ir sumenkino įprastas gyvenimo problemas. S. Čiurlionienė 1921 m. rašė: "Pavojui artinantis, priešui puolant, kovos sūkuryje - įtempimas, drąsa, drausmingumas, didvyriai nesuskaitomi. Pavojus nutolo, laimėjimo džiaugsmas praslinko - prasideda kasdienė pilkuma, nuobodulys, girtuokliavimas, kortavimas, intrigos, muštynės ir t. t., ir t. t. Ir tai visame beveik kariuomenės akiratyje" [3, p. 8]. Dorovės problemos tapo aktualios Lietuvos kariuomenei vos susikūrus valstybei bei pasibaigus kovoms, ir tai matė tiek Lietuvos visuomenė, tiek kariuomenės vadovybė bei pažangioji karininkija. Tai aptarinėjama ir tarpukario Lietuvos karių spaudoje. Dorovės problemos ir klausimai nagrinėjami žurnalo "Kardas" straipsniuose bei karių laiškuose. Nuodugniau dorovės situacija analizuojama žurnale "Mūsų žinynas". Čia bandoma spręsti ne tik bendruosius dorovės klausimus. Ypatingas dėmesys skiriamas profesinės etikos problemoms. [Iš straipsnio, p. 280]Reikšminiai žodžiai: Kariuomenė; Lietuvos kariuomenė; Karininkai; Karininkija; Dorovinės vertybės; Dorovė; Garbė; Problemos; Profesinė etika; Ugdymas; Auklėjimas; Istorinė patirtis; Army; Lithuanian army; Officers; Moral values; Morality; Problems; Professional ethics; Education; Historical experience; Lithuania.
