Constructive empiricism without the epistemic community

LTKonstruktyvusis empirizmas (KE), plačiai nagrinėta ir nagrinėjama Baso van Fraasseno antirealistinė mokslo koncepcija, siūlo filosofinę mokslo praktikos interpretaciją. KE filosofijoje mokslo praktikos subjektas yra, kaip nurodo pats van Fraassenas, vadinamoji episteminė bendruomenė. Tačiau Williamas Seageris prieštarauja, kad jeigu KE šalininkai remiasi episteminės bendruomenės sąvoka, tai KE filosofija neišvengiamai numato, jog mokslininkai tiki nestebimaisiais esiniais. Maža to, Simone Bahrenberg ir kt. teigia, kad nuo to, iš ko sudaryta episteminė bendruomenė, priklauso, kurie esiniai yra stebimieji, todėl stebimumas negali būti objektyvi savybė, o KE laikosi nuostatos, kad stebimumas yra objektyvi savybė. Straipsnyje, remiantis keturiais mintiniais eksperimentais, aptariamas atskiras hipotetinis episteminės bendruomenės, kurioje tėra vienas asmuo, atvejis ir teigiama, kad šiuo hipotetiniu atveju Seagerio bei Bahrenberg ir kt. kontrargumentai nepagrįsti: Seagerio reikalavimas kitų episteminės bendruomenės narių liudijimus laikyti episteminius įsitikinimus grindžiančiais duomenimis tiesiog neveikia; o, contra Bahrenberg ir kt., tai, kas stebima vienam asmeniui, KE filosofijoje yra neproblemiškai objektyvu.Remiantis šia įžvalga teigiama, kad konstruktyvusis empirizmas būtų stipresnė filosofinė pozicija, jeigu performuluotų savo tezę taip, lyg ši aprašytų vieną pažįstantįjį subjektą (asmenį, mokslininką), nes taip ne tik kartą ir visiems laikams atremtų visus episteminės bendruomenės sąvoka besikliaujančius prieštaravimus, bet ir šiuo pakeitimu tiesiogiai atsižvelgtų į kai kuriuos mokslo praktikos atvejus, į kuriuos nemodifikuota KE tezė taip akivaizdžiai atsižvelgti negali. Siūlomas KE nuostatos pakeitimas išlaiko pagrindinius KE pozicijos aspektus, − skirtį tarp stebimųjų ir nestebimųjų esinių, skirtį tarp priėmimo ir įsitikinimo, episteminės ekonomijos principą ir mokslo racionalumo principą, − bent tiek pat pagrįstus, kiek ir naudojant originaliąją van Fraasseno tezę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Konstruktyvusis empirizmas; Episteminė bendruomenė; Stebimumas; Objektyvumas; Constructive empiricism; Epistemic community; Observability; Objectivity.

ENConstructive empiricism (CE), a widely debated anti-realist philosophy of science by Bas van Fraassen, offers a philosophical interpretation of scientific practice. The agent of the scientific practice, according to CE, is what Bas van Fraassen himself calls the "epistemic community". However, William Seager argued that by appealing to the epistemic community constructive empiricists warrant scientists’ belief in unobservables. Moreover, Simone Bahrenberg et al. maintained that if what is observable is defined in terms of whom a particular epistemic community consists of, then observability cannot be an objective property, while CE needs observability to be objective. In this paper, based on four thought experiments, I consider a special hypothetical case of the epistemic community consisting of only one person and notice that in this hypothetical case the objections by Seager and Bahrenberg et al. dissolve: Seager’s requirement to treat the reports of other members of epistemic community as an evidence for the epistemic belief collapses; and, contra Bahrenberg et al., observability for a single person is unproblematically objective in CE.Based on this observation I argue that constructive empiricists would be better off reformulating their main thesis in terms of a single cognitive agent (person, scientist), because this would not only allow CE to render all the objections appealing to the concept of epistemic community ineffectual once and for all, but also using the proposed modification constructive empiricists could straightforwardly account for some cases of possible scientific practice, for which their original thesis cannot account in an obvious manner. The above change in the policy of CE would still allow to retain the key features of the empiricist position – the observable/unobservable distinction, the distinction between acceptance and belief, the principles of epistemic modesty and the principle of scientific rationality – at least on an equal footing to the original thesis by van Fraassen. [From the publication]