Veiksmingos mokymo(si) aplinkos kūrimo prielaidos

LTNedidelė aukščiausius mokinių pasiekimus turinčių šalių švietimo analizė leidžia daryti prielaidas, kad, pirma, mokytojo vaidmuo yra itin svarbus: nuo jo profesionalumo didele dalimi priklauso mokinių pasiekimai, mokytojo darbas yra vertinamas ir gerbiamas; antra, daugausia dėmesio mokymosi procese yra skiriama mokėjimo mokytis kompetencijai ir asmeniui. Ryškėjantis esminis mokytojo darbo kokybės veiksnys kviečia ieškoti, kokias priemones pedagogai taiko savo kasdieniame mokytojo darbe, kad pasiekia itin aukštą ugdymo(si) kokybę. Anot B. J. Fraserio (2002), jau daugiau nei dešimtmetį Azijos mokslininkai (pvz., Y. H. Chionhas, B. J. Fraseris (2009); Wu Ming-Lungas et ai., 2014) ėmėsi įvairių vertingų studijų, ieškančių sąsajų tarp mokinių rezultatų ir jų mokymosi aplinkos sampratos. Ši tyrimų pagrindu atlikta analizė gali apimti skirtingus įvairių aplinkos priemonių, mokinių rezultatų ir mokomųjų dalykų kokybės lygius. Mokymosi aplinkos tyrimai, vykdomi jau vieną ar kelis dešimtmečius, taip pat labai svarbūs ir kitoms šalims, kurių mokinių pasiekimai tarptautiniuose tyrimuose taip pat yra aukšti. Kyla probleminis klausimas, kaip mokymosi aplinka daro poveikį pedagogo darbo kokybei. Manytina, kad mokymosi aplinkos įvairialypis vertinimas galėtų būti viena iš daugelio priemonių (konkreti pagalba) mokytojams, siekiant geresnės ugdymo(si) kokybės. Todėl aptariant šį (mokymosi aplinkos) fenomeną, tyrimo objektu pasirinkta I-II gimnazijos klasės mokinių klasės aplinka. Manytina, kad yra prasminga aiškintis, kokia yra mokinių klasės aplinka (darbo tikslas) ir ieškoti atsakymų keliomis kryptimis (darbo uždaviniai): pirma, kaip suprantama mokymosi aplinka ir kodėl ji svarbi (teorinis aspektas); antra, kaip pamatuoti, kas realiai vyksta klasėje (praktinis aspektas), trečia, ką gali mokytojas padaryti, kad pagerintų klasės aplinką ir sudarytų sąlygas mokytis. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Mokymosi aplinka; Veiksmingas mokymasis; Learning environment; Effective learning.