LTDisertacijoje nagrinėjama architektūros srities teisinio reguliavimo problematika, siekiant nustatyti, ar Lietuvoje yra sudaromos sąlygos įgyvendinti viešąjį interesą šioje srityje. Tyrime laikomasi nuostatos, kad tik pažinus visuomeninius santykius ir įvertinus jų specifiką, įmanoma teisinėmis priemonėmis užtikrinti Konstitucijos keliamų tikslų įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, aptariama architektūros samprata, pristatoma šioje srityje įgyvendinamų ekonominių, ekologinių, socialinių bei kultūrinių interesų apimtis, nagrinėjamos viešojo intereso joje ribos, atkleidžiami aplinkos formavimo procesų ypatumai, labiausiai susiję su iš anksto nereglamentuotų (ir nereglamentuotinų), tačiau visuomenei reikšmingų sprendimų priėmimu. Atsižvelgiant į nustatytus visuomenės poreikius, o ypač – poreikį užtikrinti skirtingų interesų balansą, tiriama, ar galiojantis architektūros ir su ja susijusių sričių teisinis reguliavimas sudaro sąlygas pažinti, įgyvendinti ir tarpusavyje suderinti skirtingus visuomenės interesus, ar reguliuojant aplinkos formavimo santykius atsižvelgiama į jų specifiką, suponuojančią aukštos kvalifikacijos, profesinės etikos, atsakomybės, savalaikių ir nešališkų visuomenės interesų derinimo procedūrų poreikį. Tyrime taip pat nagrinėjama, ar prie šio balanso paeiškos prisideda teismų praktika, kaip joje identifikuojami gintini interesai, ar užtikrinamas specialiųjų žinių panaudojimas inicijuojant ir nagrinėjant bylas teisme. Vertinamos ir ikiteisminių priemonių galimybės prisidėti prie visuomenės darnos ir kokybiškos, sveikos aplinkos kūrimo. [lvb.lt]Reikšminiai žodžiai: Architektūra; Teisinis reguliavimas; Viešasis interesas; Architecture; Legal regulation; Public interest.
ENThe dissertation addresses the problem of legal regulation in the field of architecture in order to determine whether the conditions for the implementation of the public interest in this area are created in Lithuania. This research adopts the principle that ensuring the implementation of the objectives of the Constitution by legal means is only possible by having good knowledge of the public relations and evaluating their nature. In this respect, the concept of architecture is discussed, the scope of economic, ecological, social and cultural interests pursued in this area is presented, the boundaries of the public interest in it is analyzed, the peculiarities of the environment formation processes most related to the decisions unregulated in advance (and not subject to regulation) but socially significant is revealed. In the light of the identified needs of society, and, in particular, the need to ensure the balance between different interests, the paper examines whether the existing legal regulation of architecture and related areas allows for the cognition, implementation and reconciliation of different public interests; whether regulation of environment formation relations takes into consideration their nature presupposing the need for high qualification, professional ethics, responsibility, timely and impartial procedures for the reconciliation of public interests. The research also analyses whether case law contributes to the pursuit for this balance, how it identifies the interests to be protected, whether it ensures the use of special knowledge in the initiation and prosecution of cases in court. The work also evaluates the potential of pre-trial measures to contribute to the harmony of society and the creation of a high quality, healthy environment. [lvb.lt]