Kokybiniai koleginio aukštojo mokslo kaitos aspektai

LTLietuvos aukštojo mokslo sistema daugiau kaip prieš dešimtmetį patyrė diversifikaciją, perėjo į binarinę sistemą ir įkūrė koleginio aukštojo mokslo institucijas. Steigimosi pradžioje kolegijų akademinėms bendruomenėms dar buvo pakankamai sunku apibrėžti savo tikrąją paskirtį, ją išgryninti ir atskirti nuo universitetų, į kuriuos dažnai buvo žvalgomasi, kartais kopijuojama jų veiklos sudėtinės dalys ar netgi tikslingai siekiama lygiuotis į universitetinį sektorių. Tačiau per tam tikrą laiką kolegijų akademinės bendruomenės, apibendrinusios savo patirtį, pasiektus rezultatus, suvokė savo skirtybes, kurios tapo pranašumais, palyginti su universitetais, ir pasuko savo raidos linkme. Galima teigti, kad praėjus dešimtmečiui nuo kolegijų įkūrimo, dabartinis laikotarpis yra jų kasdienių procesų, veiklų ir išskirtinių bruožų, tokių kaip visur akcentuojamas stiprus į praktiką orientuotas aukštasis išsilavinimas su profesine kvalifikacija, glaudžių bendradarbiavimo santykių su socialiniais partneriais palaikymas ir pan., stiprinimo etapas. Siekiant kuo išsamiau pristatyti koleginio aukštojo mokslo raidą pateikiama teisės aktų analizė, taip pat aptariamos daugiausia diskusijų dėl kokybės keliančios taikomųjų tyrimų ir dėstytojų kvalifikacijos sritys, atskleidžiant jų kokybinę raidą. Tyrimo problemą suponuoja klausimas - kaip pasiekti optimalų kokybinį santykį tarp kolegijų akademinio personalo ir jo galimybių vykdyti mokslinius taikomuosius tyrimus. Objektas - kolegijų akademinio personalo ir taikomųjų mokslinių tyrimų kokybinė kaita. Tikslas - išanalizuoti kokybinius koleginio aukštojo mokslo kaitos aspektus išryškinant probleminių kokybės rodiklių raidos dinamiką. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Aukštasis mokslas; Kolegijos; Akademinis personalas; Moksliniai tyrimai; Ugdymo teorijos; Higher education; Colleges; Academic staff; Science research; Educational theories.