Ugdymo(si) per pamokas kokybė: mokinių ir mokytojų požiūriai

LTNereikia įrodinėti, kad žmonijos ateities pamatai dedami mokyklose, o ugdymas(is) per pamokas, kaip visuotinė, institucionizuota ugdymo forma, daro didžiulį poveikį žmogaus, kartu ir valstybės, pasaulio raidai. Tik šių pamatų kokybė gali būti labai nevienoda. Žinoma, kad kiekviena karta turi ne tik išmokti gyventi atitinkamo lygio civilizacijoje, bet ir būti pasirengusi keistis. Kai kaita tampa svarbiausiu dabarties požymiu, smarkiai pralenkiančiu kartų kaitą, gausėja ugdymo(si) problemų ratas. Šiuo metu jis balansuoja ne tik tarp formaliojo ir materialiojo lavinimo krypčių, bet ir tarp lavinimo ir auklėjimo, nes į žmogaus valdymo sferą patenka jėgos, kurios gali daryti didžiulį poveikį gamtai ir žmogui (visuomenei). Todėl globaliu lygiu tenka mąstyti, kaip ugdyti, kad mokslo ir technikos pasiekimai netaptų žmonijos cunamiu, juolab kad pragmatiniame pasaulyje ugdymas dažnai neperžengia materialinės naudos barjero. Tad nors bendrojo ugdymo tiksluose nurodoma "plėtoti dvasines, intelektines, fizines galias", jų dermė, o kartu ir ugdymo(si) kokybė bus galima tik aiškiai suvokiant kiekvieno dėmens esmę ir prasmę, funkcionavimo ugdymo(si) procese persipynimą, ypač jo pamatinėje formoje - pamokoje. [...] Tyrimo objektu pasirinkti mokinių ir mokytojų požiūriai į mokymo(si) per pamokas kokybę. Tyrimo hipotezė: mokymo(si) kokybė daugiausia priklauso nuo vidinių veiksnių, o jiems ženklų poveikį galima daryti pedagoginėmis priemonėmis. Tyrimo tikslas - nustatyti ir palyginti mokinių ir mokytojų požiūrį į mokymosi prasmingumą, intensyvumą, pasitenkinimą mokymusi bei išryškinti pedagoginius veiksnius, darančius jiems poveikį. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Ugdymas per pamokas; Ugdymasis per pamokas; Mokytojų požiūris; Mokinių požiūris; Ugdymo teorijos; Education through lessons; Learning through lessons; Teachers' attitude; Pupils' attitudes; Educational theories.