Bajoriškieji istorinės atminties profiliai

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTIš mums šiandien atrodančių senų nuotraukų žvelgiančius bajorus, gyvenusius Vilniuje ir jo apylinkėse XX a. pirmojoje pusėje, nuo bajorų luomo viešpatavimo laikų skiria keli šimtmečiai. Per juos pasikeitė pasaulis, jame atsirado visai kitokia Lietuva ir jos visuomenė, kito ir tebekinta bendrijos, kuri tapatinasi su Lietuva, narių individualusis ir kolektyvinis mentalitetas. Todėl pravartu nors trumpai prisiminti tos bendrijos kitimo ir jos siekių raidą, pasitelkus istorinę atmintį, kuri yra kultūrinis, dvasinis ryšys, susiejantis tautos praeitį su dabartimi. Tauta gyva, kol gyva jos istorinė atmintis, kol yra žmonių, suprantančių joje užkoduotas, tam tikromis simbolinėmis figūromis pavirtusias, bet atpažįstamas vertybines nuostatas, įkūnytas per amžius kurtuose pasakojimuose, dainose, tekstuose, daiktuose, aprangoje. Šiame sudėtingame šimtmečius trukusiame tautos kolektyvinės kūrybos procese Lietuvos bajorija paliko savuosius pėdsakus. [Iš teksto, p. 15]Reikšminiai žodžiai: Bajorai; Istorinė atmintis; Nobility; Historical memory.

ENThe noblemen gazing from the photographs, who look almost ancient to us, lived in Vilnius and its' surroundings in the first half of the XX century - a few centuries separate them from the times when the nobility was predominant. Those centuries changed the world and a completely different Lithuanian society emerged. The individual and collective mentalities of the communities that identify themselves as Lithuanian varied and still vary. Therefore it's useful to briefly cast our minds across the development of change and the strivings ofthat nation, invoking historical memory, which is both the cultural and spiritual link that connects the present nation to its' past. A nation is alive as long as its' historical memory is alive, as long as there are people who understand its' values; values that are encoded and turned into specific, but still recognizable symbolic figures, those values that are embodied in its' stories, songs, texts, objects, and clothing. The Lithuanian nobility left its' traces during this long and complex process of national collective creation. [Extract, p. 25]

• Asmuo, tauta, valstybė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinėje literatūroje : renesansas ir barokas / Darius Kuolys. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1992. 286 p.
• Genealogija, arba Trumpas didžiųjų Lietuvos kunigaikščių ir jų didžių bei narsių karo žygių aprašymas, kadaise Motiejaus Strijkovskio sukurtas, o dabar atnaujintas ir vėl išleistas Samuelio Daugirdo iš Pagaujo / Samuelis Daugirdas ; originalo tekstą parengė, iš lenkų kalbos vertė ir tekstologines pastabas parašė Regina Koženiauskienė ; įvadą bei komentarus parašė ir asmenvardžių rodyklę sudarė Kęstutis Gudmantas. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001. 199 p.
• Lietuvos bajorų savivalda XIX a. pirmojoje pusėje / Tamara Bairašauskaitė. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2003. 374 p.
• Lietuvos valstybės istorija / Zigmantas Kiaupa. Vilnius : "Baltų lankų" leidyba, 2006. 311 p.
• "Mes, Lietuva." Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorija XVI a. (viešasis ir privatus gyvenimas) / Jūratė Kiaupienė. Vilnius : Kronta, 2003. 303 p.
• Socialiniai ir istoriografiniai lietuvių kilmės iš romėnų teorijos aspektai / Rimvydas Petrauskas. Senoji Lietuvos literatūra. 2004, 17, p. 270-285.
• Šešioliktojo amžiaus raštija / sudarytojai Algis Samulionis, Rasa Jurgelėnaitė, Darius Kuolys. Vilnius : Pradai, 2000. 523 p.
• Tautiniai santykiai Vilniaus vyskupijoje 1798-1918 m / Vytautas Merkys. Vilnius : Versus Aureus, 2006. 479 p.