LTPer tūkstančius metų žmonija sukūrė daugelį kultūros formų. Kiekviena jų laiko ir erdvės prasme glaudžiai siejasi su savo kūrėju - žmogumi, tauta, visuomene. Kultūros formų raida ir funkcionavimas apibrėžia socialinį žmogiškosios veiklos būdą, apimantį materialius objektus (žmonių sukurtus daiktus, kūrinius ir pan.) ir dvasinius aspektus (vertybių sistemas, elgesio normas, idealus ir kt.). Nenuostabu, kad kultūros sąvoka tapo viena sudėtingiausių kultūrologijos mokslų sistemoje, išsiskirianti prasmių įvairove. Ji pradėta vartoti dar antikos laikais, bet jos prasmių laukas nuolat kito. Lig šiol nėra vienareikšmiško atsakymo į klausimą, kas yra kultūra - dvasinė žmonijos raida, materialinė ir intelektinė veikla, vertybių sistema, žmogiškoji kūryba ar kt. [...] Šiuo tyrimu siekiama pagrįsti įvairias kultūros sampratas, jų teorinius ir empirinius pagrindus. Tyrimo tikslas - atskleisti teorinius šiuolaikinės kultūros sampratos laukus, remiantis socialinių mokslų įžvalgomis. Tikslas implikuoja šiuos uždavinius: 1. Išskirti būdingesnius kultūros sampratos aspektus istoriniu-filosofiniu, antropologiniu, sociologiniu ir edukologiniu požiūriu; 2. Išryškinti įvairių socialinių mokslų kultūros sampratos aiškinimų sąlyčio taškus; 3. Apibrėžti šiuolaikinėje kultūros sampratoje vyraujančias kultūros formas. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Humanistinės ugdymo paradigmos; Kultūros sampratos; Ugdymo teorijos; Humanistic paradigms of education; Concepts of culture; Educational theories.