LTŠiuolaikinėje visuomenės raidoje vis labiau iškyla būtinybė domėtis asmenybės vertybiniu tapsmu. XXI a. vykstanti sparti ekonominių, socialinių, ideologinių orientyrų kaita kuria dvasinių vertybių vakuumą, kurį vis labiau užpildo masinė kultūra. Istorinė patirtis akivaizdžiai rodo, kad kiekviena naujoji karta susiduria su naujai besiformuojančia vertybių tikrove, kuri atveria jaunimui naują perspektyvą, bet kartu iškelia daug opių, spręstinų klausimų. Vertybinio sąmoningumo ugdymas tampa opus visuomenei išgyvenant ekonominę krizę, staigiai kintant visuomeninio gyvenimo sąlygoms, įsitvirtinant naujam norminiam-vertybiniam gyvenimo modeliui. Vertybių reikšmės asmenybei poreikis tampa aktualus, kai rinkos dėsniai, naujosios technologijos iš esmės keičia visuomenės ryšius, daro įtaką vaikų ir jaunimo pasaulėžiūrai, nuostatoms, vertybėms. [...] Tyrimo tikslas - pasiremiant filosofijos, psichologijos, pedagogikos mokslų duomenimis, pagrįsti emocinį mokymąsi kaip asmenybės vertybių formavimo veiksnį, jo santykį su kognityviniu mokymusi, išnagrinėti jo vietą tikslų taksonomijoje ir emocinio-vertybinio ugdymo svarbą, prielaidas bei galimybes. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Emocinis mokymasis; Vertybinis-emocinis ugdymas; Asmenybės vertybių formavimas; Kognityvinis mokymasis; Taksonomija; Emotional learning; Value-emotional education; Formation of personality values; Cognitive learning; Taxonomy.