Užkrečiamų ligų samprata XIX a. - XX a. pirmosios pusės lietuvių folklore : disertacija

LTTyrimo objektas – užkrečiamų (liaudyje vadintų limpamomis) ligų samprata XIX–XX a. pirmosios pusės lietuvių folklore. Tyrimo tikslas – remiantis lietuvių tautosaka išanalizuoti vyravusią užkrečiamų ligų sampratą, kokiu pagrindu ji buvo konstruojama bei kokie veiksniai galėjo lemti ligos priskyrimą prie užkrečiamų. Darbe derinami keli metodai: struktūrinė analizė, lyginamasis, aprašomasis bei interpretacinis metodai. Tyrime į tautosaką žiūrima iš eminės perspektyvos, atsisakant liaudiškų apsaugos ir gydymo būdų skirstymo į „racionalius“ ir „maginius“. Atliktas tyrimas atskleidė, jog lietuvių folklore užkrečiamomis laikytos ligos buvo suvokiamos kaip suverenios būtybės, o kai kurios jų užėmė aukštą vietą mitologinių būtybių hierarchijoje. Ligų svetimumo aspektas tautosakoje buvo išreiškiamas per antropomorfinius pavidalus ir jiems priskiriamą socialinį statusą, lytį, amžių ar etninę tapatybę. Ligoms taip pat galėjo būti priskiriami įvairūs zoomorfiniai ir pragmamorfiniai pavidalai. Tradicinėje bendruomenėje limpamos ligos buvo suprantamos kaip migruojančios būtybės, ir tai atsispindi tekstuose sutinkamame keliautojo vaizdinyje. Dėl šios priežasties darbe išskirti ir aptarti trys erdviniai lygmenys (ekstrasocialinis, socialinis ir asmeninis), tarp kurių vykęs ligų judėjimas. Ieškant vietos, kuri tautosakoje galėjo būti laikoma limpamų ligų buveine, išskirtas vertikalus erdvės matmuo, darbe pavadintas Anapus. Apsauginių ritualų analizė atskleidė, jog jų paskirtis buvo ne tik suvaldyti limpamų ligų migraciją ir plėtimąsi socialinėje erdvėje, bet ir atstatyti prarastą pusiausvyrą tarp ekstrasocialinės, socialinės ir asmeninės erdvių. [lvb.lt]Reikšminiai žodžiai: Etnomedicina; Tautosaka; Ligos; Etnologija; Mitologija; Folklore; Ethnology; Mythology; Diseases; Ethnomedicine.

ENThe object of the research is the conception of infectious/contagious (‘sticking’) diseases in Lithuanian folklore. The dissertation is aimed at the exploration of the conception of the ‘sticking diseases’ in Lithuanian folklore. The research attempts to determine the framework of the conception and what factors might have governed classification of a disease as a ‘sticking one’. Several methods were combined in the research: to give an international context of the Lithuanian material, folklore of other countries was referred to and thus a comparative method was applied. Lithuanian folklore was examined by the means of structural analysis; descriptive and interpretative methods were also applied in the research. The paper also avoids the already settled classification of protective and treatment/healing means into ‘rational’ and ‘magical’ ones. The material is viewed from the emic perspective, i.e., the analysis is carried out disregarding criteria of other branches of science (e.g., medicine) thus trying to highlight mental structures and terms prevailing in traditional community. The research revealed that in Lithuanian folklore, infectious/contagious (‘sticking’) diseases were conceived of as independent beings. Some of them took high positions in the hierarchy of mythical beings. Sticking diseases were considered to be something strange (other) and opposed to the familiar, i.e. a human being, in Lithuanian folklore. In the 19th-20th centuries, this paradigm of strangeness, non-human nature, could be expressed by means of another social status, gender, age, ethnic identity. Beside these anthropomorphic shapes, diseases could ‘acquire’ various zoomorphic shapes; diseases could be imagined as inanimate objects.Traditional community conceived ‘sticking diseases’ as migrating beings as it is reflected in the image of a traveller found in folklore. The image embraces all aspects of strangeness discussed above. For this reason, three levels of spatial system, embracing each other and interacting in between, were distinguished and discussed: extra-social, social and personal spaces. Vertical mythical dimension of the space titled Anapus ‘Otherworld’ in the present paper has become evident; it bore features of the world of the dead and the world of mythical beings and was considered to be the place of residence of ‘sticking diseases’. Protective rituals adopted in traditional community against the ‘sticking diseases’ indicate attempts to manage the migration of diseases and their spread in the social space as well as restore the lost balance between the extra-social and social spaces. [lvb.lt]