Teisės į privatų gyvenimą pažeidimas anoniminiais komentarais: interneto tinklalapių valdytojų civilinės atsakomybės taikymą pateisinantys kriterijai : disertacija

LTDisertacijoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo nagrinėtose Delfi AS v. Estonia, MTE & Index v. Hungary, Pihl v. Sweden ir Tamiz v. the United Kingdom bylose suformuluotais interneto tinklalapių valdytojų saviraiškos laisvės ribojimo būtinumo demokratinėje visuomenėje vertinimo elementais, nustatyti ir įvertinti interneto tinklalapių valdytojų deliktinės civilinės atsakomybės už anoniminiais svetainės lankytojų komentarais tretiesiems asmenims sukeltą žalą, susijusią su jų teisės į privatų gyvenimą pažeidimais, taikymą pateisinantys kriterijai. Struktūralizmo koncepcija grindžiamoje pirmojoje darbo dalyje atskleidžiamas iš EŽTK 10 straipsnio kylančios interneto tinklalapių valdytojų saviraiškos laisvės ir privataus gyvenimo kategorijos, kaip interneto tinklalapių valdytojų saviraiškos laisvės ribojimo prielaidos, turinys bei išskirti konkretūs interneto tinklalapių valdytojų civilinės atsakomybės už žalą, trečiųjų asmenų patiriamą dėl jų teisės į privatų gyvenimą pažeidimo anoniminiais svetainių lankytojų komentarais, taikymą pateisinantys kriterijai. Antrojoje disertacijos dalyje, kuri grindžiama funkcionalizmo principu, kompleksinės minėtose Europos Žmogaus Teisių Teismo bylose priimtų sprendimų analizės pagrindu įvertintas kiekvieno kriterijaus turinys, palyginti jų turinio ir taikymo skirtingose bylose ypatumai, įvertinta šių kriterijų problematika ir reikšmė, taip pat nustatytas jų tarpusavio santykis. Tai yra pirmasis tokio pobūdžio mokslinis tyrimas ne tik Lietuvos, bet ir Europos deliktų teisės kontekste.Tyrimas parodė, kad kertiniai interneto tinklalapių valdytojų civilinės atsakomybės už žalą, kylančią tretiesiems asmenims dėl jų teisės į privatų gyvenimą pažeidimo anoniminiais svetainės lankytojų komentarais, taikymą pateisinantys kriterijai yra i) komentarų paskelbimo kontekstas ir pačių komentarų turinys bei ii) interneto tinklalapio valdytojo taikytos išankstinės komentarų teisėtumo užtikrinimo priemonės ir faktinis elgesys po komentarų paskelbimo. Tuo metu kiti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išskiriami kriterijai (t. y. i) nukentėjusiojo asmens veiksmai iki ir po komentarų pasirodymo, ii) jam komentarų sukeltos pasekmės, iii) komentarų autorių atsakomybės galimybė kaip tam tikra alternatyva interneto tinklalapių valdytojų atsakomybei ir iv) civilinės atsakomybės taikymo pasekmės konkrečiam interneto tinklalapio valdytojui) vertintini kaip papildomi ir neturintys esminės įtakos interneto svetainės valdytojų civilinės atsakomybės taikymo faktui, tačiau reikšmingi sprendžiant dėl jų civilinės atsakomybės taikymo masto. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Teisė į privatų gyvenima; Anoniminiai komentarai; Civilinė atsakomybė; Right to privacy; Anonymous comments; Civil liability.

ENThe doctoral thesis, on the basis of the elements for the assessment of the necessity of restricting the freedom of expression of website operators in a democratic society, formulated in the cases Delfi AS v. Estonia, MTE & Index v. Hungary, Pihl v. Sweden and Tamiz v. the United Kingdom, investigated by the European Court of Human Rights, established and assessed the criteria justifying the application of website operators’ non-contractual civil liability in case of violation of the right to privacy of third parties by anonymous comments. The first part of the work, which is based on the concept of structuralism, reveals the content of freedom of expression of website operators arising out of Article 10 of the ECHR and of the category of private life, which is an assumption for restricting the freedom of expression of website operators, as well as distinguishes the specific criteria justifying the application of website operators’ civil liability in case of violation of the right to privacy of third parties by anonymous comments. The second part of the doctoral thesis, which is based on the principle of functionalism, using the complex analysis of the judgements made in the above-mentioned cases of the European Court of the Human Rights, evaluated the content of each criterion, compared the peculiarities of their content and application in different cases, discussed the problems and significance of these criteria, and determined their interrelation. This is the first scientific research of this kind not only in the context of Lithuanian, but also of the European tort law.The research has shown that the key criteria justifying the application of website operators’ civil liability in case of violation of the right to privacy of third parties by anonymous comments are the following: (i) the context in which the comments are posted and the content of the comments themselves and (ii) prior measures taken by the website operator to ensure the legality of the comments and actual behaviour after the comments were posted. Meanwhile, other criteria distinguished by the case-law of the European Court of Human Rights (i.e. (i) the actions of the victim before and after the occurrence of comments, (ii) the consequences of the comments on the victim, (iii) the possibility of civil liability of the authors of comments as a certain alternative to the liability of the website operators, and (iv) the consequences of civil liability for the particular website operator) are to be considered as additional and having no essential impact on the fact of the application of website operators’ civil liability, yet significant when making a decision on the extent of the application of website operators’ civil liability. [From the publication]