LTStraipsnio objektas – keli latvių mitologinėse dainose apie Saulės dukros vestuves plėtojami mitiniai motyvai: Saulė arba jos dukra verkdamos renka šakas, našlaitė pina iš jų vainikėlį. Keliamas tikslas aptarti šių dainų fragmentų sąsajas su Perkūno nutrenkto medžio (ąžuolo arba obels) motyvu, atskleisti jų tautosakinę simboliką, palyginti jų interpretacijas mokslininkų iškeltose teorijose. Darbe taikomi teksto analizės ir lyginamasis metodai. Atliekama variantuose pasitaikančių skirtingų vaizdinių analizė. Siekiant atskleisti jų simbolines reikšmes ir galimą motyvų kilmę, ieškoma paralelių ir gretinama su kitomis latvių mitologinėmis, vestuvinėmis, našlaičių dainomis bei tikėjimais, taip pat pasitelkiamas vienas kitas pavyzdys ir iš lietuvių tautosakos. Daugiau dėmesio skiriama tautosakiniam kontekstui, į kurį nepakankamai atsižvelgė ankstesni tyrinėtojai. Kritiškai vertinamas atskirų motyvų sąryšis su siužetu, atsižvelgiant į galimo dainų jungimo ir kontaminavimo procesus, dėl kurių randasi vaizdinių reikšmių sanklota ir jos tampa sunkiau išaiškinamos. Atliktastyrimas leidžia teigti, kad dainose Perkūno nutrenkto ąžuolo auksines šakas paprastai trejus metus renka Saulė, šio fragmento sąsaja su Perkūno nutrenkto medžio motyvu stabili. Vėlyvesniuose variantuose reikšmių santykis kiek kinta, dažniau pradedama minėti „obelis“, „trys dienos“, tačiau reikėtų papildomai įvertinti per spaudą ir kitais būdais plitusių variantų įtaką. Dalies tyrinėtojų bandymai šį mitinį Saulės atliekamą darbą prilyginti vienų arba ketverių metų periodui išlieka menkai pagrįstomis teorinėmis spekuliacijomis.Tolesnės siužeto variacijos, kuriose iš surinktų auksinių šakų jauna mergina (našlaitė) arba Saulės dukra pina sau vainikėlį, rodo kitų dainų įtaką, šis motyvas kontrastuoja su ankstesniu dainos siužetu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Latvių mitologinės dainos; Ąžuolas; Vainikėlis; Perkūnas; Saulė; Saulės dukra; Latvian mythological songs; Oak; Wreath; Perkūnas (Thunder); Sun; Sun's daughter.
ENLatvian mythological songs on the Sun daughter’s wedding or the love relationships and quarrels between the divine celestial beings are characterized by considerable diversity and variety of motives, and frequently by the textual fragmentation as well. In the longer songs, the motive of the tree struck down by Perkūnas stands out as the central and the least varying one, attracting perhaps the most of the scholarly attention. The mythical circumstances of the tree-striking act by Perkūnas and its motivation and consequences are not completely clear; however, the area for interpretation is widened by the subsequent elaboration of the story line towards the end of the songs. This article focuses on the group of folksongs in which the Sun (in some variants – the Sun’s daughter, an orphan) sheds her tears while picking the golden boughs of the tree in the course of three (in some variants – five) years. Mythological songs representing this story line comprise the types LD 34047 and LD 33802 in the collection by Krišjānis Barons. Throughout the 20th century, numerous additional variants including the motives in question were recorded and stored at the Archives of the Latvian Folklore (LFK). The song lines describing the “wilted leaves” that the Sun’s daughter is picking can be found in the folksong published by Liudvikas Rėza both in Lithuanian and in German (RzD 62). Employing the textual and comparative analysis, the author of this article discusses the interrelationship between individual fragments (like the tree struck by Perkūnas, the golden boughs picked by the Sun, and the wreath making), or their possibly dissimilar origins, aiming at revealing their folklore symbolism and comparing various interpretations of this story line in different scholarly approaches.The results of the analysis suggest that according to folksongs, the golden boughs of the oak struck down by Perkūnas are most commonly picked by the Sun in the course of three years. The connection between this fragment and the motive of the tree struck down by Perkūnas is stable enough, while its conservation in the songs could be determined by the popular Latvian folksong symbolic of the broken or frosted tree that signifies female hardships. In the subsequent variants recorded after the Barons’ collection, the semantic distribution is somewhat different: the “apple tree” and “three days” are more frequently encountered. Certain attempts by various researchers at equating this mythical task performed by the Sun to some definite calendar period of one to four years remain debatable and poorly grounded hypotheses. The time formulas including the number “three” are usually employed in Latvian folksongs to indicate an outstanding, prolonged activity or the hardships encountered along the way. The subsequent variations of the story line describing the wreath that is made from the collected golden boughs by a young girl (an orphan) or the Sun’s daughter testify to the influence of other folksongs, as this motive stands in contrast to the previous story line of the song. [From the publication]