LTDisertacija skirta Lazdynų Pelėdos (seserų Sofijos Ivanauskaitės-Pšibiliauskienės ir Marijos Ivanauskaitės-Lastauskienės) tekstų melodraminiam sluoksniui aktualizuoti. Darbe keliama prielaida, jog šios autorės išstūmimą į lietuvių literatūros kanono paraštes iš dalies lėmė iki tarpukario besidriekiantys ir iki šiol literatūros tyrėjų kartojami jų kūrybos gretinimai su melodrama. Melodramos sąvoka Lietuvos moksliniame diskurse tebėra suprantama kaip menkai galinti praturtinti literatūros ir kultūros analizės įrankių žodyną – už mokslinio akiračio ribų ji atsiduria laikantis nuostatos, kad melodraminė stilistika liudija tik kūrybos trūkumus. Šiame darbe, priešingai, laikomasi nuostatos, kad melodramos tyrimas atveria galimybę atidžiau panagrinėti melodraminių konvencijų savitumą ir funkcijas Lazdynų Pelėdos tekstuose bei steigia papildomą jų santykio su auditorija perspektyvą. Pagrindinis melodramai išsakomas priekaištas (ji tenkina neestetinius skaitytojo ar žiūrovo poreikius) tebėra prasmingas, nes skatina pamėginti suprasti, kuo jie galėjo būti patrauklūs pradedančiųjų lietuvių skaitytojų auditorijai. Disertacijos tikslas yra paversti melodraminę raišką parankia daugiaprasmei sociokultūrinei interpretacijai ir pateikti Lazdynų Pelėdos tekstų melodraminių reikšmių aprašymą. Darbe pateiktas seserų Ivanauskaičių kūrybos perskaitymas melodraminiu rakursu paremtas šiuolaikinėmis sociokultūrinėmis melodramos studijomis ir padeda aptikti krizinius modernybės taškus – literatūrinės ir socialinės kaitos sampyną XIX a. pab.–XX a. pr. Lietuvoje. [lvb.lt]Reikšminiai žodžiai: Lazdynų Pelėda; Melodraminis režimas; Modernybė XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvoje; Istorinis skaitytojas; Dirgesio literatūra; Lazdynų Pelėda's fiction; Melodramatic mode; Modernity; Sensation fiction; Lithuanian literature.
ENLazdynų Pelėda has been pushed to the margins of the Lithuanian literary canon partly because of a habit to equate works written by the sisters Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė and Marija Ivanauskaitė-Lastauskienė with melodrama. It is still assumed in the Lithuanian scholarly discourse that the concept of melodrama is hardly a valuable tool in the arsenal of instruments used for literary and cultural analysis. By contrast, this dissertation follows a notion that researching melodrama presents a possibility to investigate the peculiarities and functions of melodramatic conventions in Lazdynų Pelėda’s texts more thoroughly and establishes an additional perspective of viewing the relation between them and their audience. Thus the aim of the present dissertation is to make the melodramatic expression handy for a multilayered sociocultural interpretation, to describe the melodramatic mode detected in Lazdynų Pelėda’s texts and its ties with the processes of modernity (related to social changes and perceptive as well as epistemological shifts) at the end of 19th c. – beginning of the 20th c. Lithuania. [lvb.lt]