Vištyčio mokytojai tremtiniai

LT1940-aisiais Lietuvą okupavo Sovietų Sąjunga. Neprabėgus nė metams, 1941-ųjų birželio 14-ąją prasidėjo nekaltų žmonių persekiojimai ir trėmimai. Buvo represuojami valdžios atstovai, dvasininkai, ūkininkai, karininkai, šauliai, savanoriai. Lageriai ir žiauri tremtis neaplenkė ir daugelio Lietuvos mokytojų. 1948 metais visoje Lietuvoje įsisiūbavo kolektyvizacija - priverstinis valstiečių varymas į kolūkius. Tai vyko ir Vištyčio krašte, kur buvo nuspręsta įkurti net keturis kolūkius. Mokytojai buvo verčiami aktyviai dalyvauti naujos baudžiavos įvedime - privalėjo agituoti valstiečius stoti į kolūkius, atiduoti savo turtą ir žemę kolūkiams, užsinerti naują socialistinį jungą. Be abejo, valstiečiai suprato, kad įbauginti mokytojai agitavo, melavo ir apsimetinėjo per prievartą. Pokariu mokytojų darbas buvo vertinamas ne mokinių pasiekimais, bet propagandine veikla. Už menkus rezultatus - nesugebėjimą suagituoti savo mokinių stoti į pionierių organizaciją, o jų tėvų į kolektyvinę baudžiavą - mokytojus paskelbdavo liaudies priešais. Tuomet jie atsidurdavo Sibiro lageriuose, o jų šeimos - tremtyje. [Iš straipsnio, p. 169]Reikšminiai žodžiai: Vištytis; Mokytojai; Tremtiniai; Trėmimai; Vištytis; Teachers; Deportees; Deportations.