Vištyčio padavimai

LTTradiciškai padavimas apibrėžiamas kaip istorinė sakmė, kūrinys, vaizduojantis tam tikrų konkrečių istorinių arba geografinių objektų atsiradimą, jų pavadinimų kilmę ir pan. Tai pasakojamosios tautosakos žanras, kurio kūriniuose meniniais vaizdais aiškinama gamtos ir istorijos paminklų kilmė, pasakojama apie praeities įvykius, siejamus su ypatingomis vietomis arba su mitinių protėvių bei istorinių asmenybių veikla. Tarp padavimų savitą teminę grupę sudaro aiškinimai, kaip atsirado kaimo, miestelio, kitų svarbesnių vietų vardai. Lietuvių padavimuose pasakojama apie milžinų paveiktą reljefą, pėduotus bei velnio perneštus akmenis, keliaujančius, judančius ežerus, žmonių supiltus piliakalnius, nugrimzdusius dvarus bei bažnyčias, nuskendusius varpus ir pan. Kiekvienas kraštas turi daugybę garbingų istorinių pasakojimų, mitologinių legendų, padavimų, kurie žadina tautinį orumą, pasididžiavimą savimi, skatina išlikti net ir šiame, kasdien vis labiau nuvertėjančių dvasinių, tautinių vertybių pasaulyje. Vištyčio kraštas nuo seno garsėja ne tik gražiomis apylinkėmis, didingais piliakalniais, tyvuliuojančiu ežeru, paslaptinguoju akmeniu, bet ir daugybe padavimų, legendų apie jų atsiradimą. [Iš straipsnio, p. 584]Reikšminiai žodžiai: Vištytis; Padavimai; Tautosaka; Vištytis; Legends; Folklore.