Baudžiamosios teisės normų taikymas Trakų vaivadijos Pilies teisme XVIII a. antrojoje pusėje

LTIstoriografijoje aptinkama teiginių, jog 1588 m. patvirtinto Trečiojo Lietuvos Statuto baudžiamosios teisės normos dėl savo griežtumo nebeatitiko XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoriškos visuomenės poreikių. Vis dėlto tyrimų, kurie atskleistų bajoriškų teisingumo vykdymo institucijų praktiką, trūksta. Šiame straipsnyje analizuojamos Trakų vaivadijos pilies teisme XVIII a. antrojoje pusėje nagrinėtos bylos dėl nusikaltimų asmens gyvybei, sveikatai ir garbei. Stengiamasi nustatyti, kokiais įstatymais rėmėsi šis teismas skirdamas bausmes nusikaltusiems žmonėms. Tyrimas atskleidė, jog XVIII a. antrojoje pusėje Trakų vaivadijos pilies teismas dažniausiai savo nuosprendžius bylose dėl nusikaltimų asmens gyvybei, sveikatai ir garbei grindė nuorodomis į konkrečius Trečiojo Lietuvos Statuto straipsnius. Tiesa, pastarieji ne visada taikyti taip, kaip buvo numatyta šiame teisės kodekse. Įstatymų raidės griežčiau laikytasi teisiant nekilminguosius, o bajoriškos kilmės kaltinamiesiems paprastai stengtasi skirti švelnesnę bausmę, nei numatė įstatymai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Trečiasis Lietuvos Statutas, 1588; Trakų vaivadijos pilies teismas; Nusikaltimai; Teisminė praktika; 18 amžius; Third Statute of Lithuania; Trakai Castle Court; Crimes; Court practice; Second half of the 18th century.

ENThis article explores legal cases considered in the Trakai Castle Court in the second half of the eighteenth century that dealt with crimes against life, health and the honour of a person. Various opinions expressed in the historiography assert that during this period the strict norms of criminal law recorded in the Third Statute of Lithuania (adopted in 1558) were no longer meeting the needs of the nobility. Little research has been conducted on noble court practices as institutions that administered justice at this time. The article explores the laws on which this court based its verdicts handed down on criminals and asserts that in the vast majority of cases dealing with crimes against life, health and honour of a person, the Trakai Castle Court based its verdicts on the specific articles of the Third Statute of Lithuania. Notwithstanding, the latter were not always delivered in the way as provided for by the legal code. Indeed, the letter of the law was more strictly adhered to in cases of accused commoners, whereas the defendants of noble origin were treated more leniently by the court and received less severe punishments than those provided for by the laws. [From the publication]