Vištytis - akmenų kraštas

LTVištyčio kraštas gali didžiuotis ne tik didingu ežeru, senuoju vėjo malūnu, Šilelio eglėmis, Pavištyčio kalvomis, bet ir pačiais seniausiais gamtos paminklais - akmenimis. Šis kraštas neabejotinai pasižymi akmenų gausa - Didysis Vištyčio akmuo, Pavištyčio akmenų grupė, Liukių akmuo, Liubiškių ir Norvydų akmenys. Tai ledynmečio laikų reliktai, ledyno tirpsmo vandenų suformuotame krašto reljefe slūgsantys jau dvidešimt tūkstančių metų, ir savita kraštovaizdžio puošmena. Akmenys traukia akį savo dydžiu ir forma. Tačiau jie turi ir dar vieną reikšmę - sakralinę. Senovės baltai apeigas atlikdavo tik šventose vietose. Jei tokių vietų nebūdavo - jos būdavo padaromos. Tam tarnavo akmenys. Didysis Vištyčio akmuo, be abejonės, buvo aukuras, o Liukių "žaibų plakamas akmuo" galėjo būti Perkūno akmuo. Juk visai netoliese, į vakarus nuo ežero, plyti šventa Romintos giria, kur, spėjama, buvo baltų Romuva. Didysis Vištyčio akmuo apipintas net penkių siužetų religinio pobūdžio padavimais ir legendomis, o gausios maldininkų procesijos akmenį lankydavo dar ne taip seniai - prieš du šimtus metų. [Iš straipsnio, p. 456]Reikšminiai žodžiai: Vištytis; Akmenys; Gamtos paminklai; Vištytis; Stones; Natural monuments.