LTStraipsnyje nagrinėjamos Lietuvos katalikiškų šeimos centrų programos, pradėtos vykdyti Šeimos centruose atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990m. kai atsirado sąlygos viešai katalikiškai veiklai. Analizuojant šeimos centrų vykdomas programas, kreipiamas dėmesys į programų turinį, paskirtį ir tikslą, programų įgyvendinimo metodiką bei siekiamą rezultatą. Katalikiškuose šeimos centruose vykdomos trijų krypčių programos: švietimo ugdymo, socialinės krypties ir karitatyvinė krypties programos. Šeimos centrų programos buvo vystomos, atsižvelgiant į organizacijos misiją ir viziją. Jos pasižymi sistemiškumu, nuoseklumu. Iš užsienio kilusios programos pritaikytos Lietuvai pagal klientų poreikius, nacionalinius ypatumus, įgyvendinimo bei sklaidos galimybes. Pagal siekiamą rezultatą šeimos centrų programos pasižymi prevenciniu pobūdžiu, nukreiptos į asmeninės profesinės ir socialinės kompetencijos ugdymą. Šeimos centro programose ryškus personalistinis požiūris į žmogų, jo vertę ir orumą. Pagalba organizuojama remiantis solidarumo ir subsidiarumo principais. Šeimos centrų programos atsirado dėka socialinio kapitalo. Jos prisideda prie asmenų, bendruomenių ryšių ugdymo ir plėtros vertybių ir pasitikėjimo pagrindu. Šių ryšių dėka teigiamas socialinis kapitalas auga. Programų metodikos pagrindas- patyriminis mokymasis. Ši mokymosi metodika neįmanoma be refleksijos. Refleksija skatina mokytis organizaciją, tuo apsaugodama ją nuo narcisizmo, reiškinio, kai organizacija tampa pati sau tikslu ir nustoja tenkinti klientų poreikius. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Katalikybė; Šeimos centrai; Programos; Ugdymas; Dvasios ugdymas.
ENThe article examines the programmes of the Lithuanian Catholic family centres which were launched in family centres after Lithuanian restored its independence in 1990 and the conditions emerged for official Catholic activities. In analysing the programmes implemented by family centres, the focus is on their content, purpose and goal, as well as the method of their implementation and the target result. Catholic family centres implement three types of programmes: educational, social and charity programmes. The programmes of family centres were developed with regard to the mission and the vision of the organisation. They are systematic and consistent. The programmes originating abroad were adapted to the needs of the clients, the national characteristics, as well as the existing opportunities of their dissemination and implementation. In terms of the results that they seek, the programmes of family centres are preventive in nature and aim for the development of personal professional and social competence. Family centre programmes are characterised by a distinctive personalised view of human beings, their value and dignity. Support is organised on the basis of the principles of solidarity and subsidiarity. The programmes of family centres emerged due to the social capital. They contribute to the cultivation and the spread of value- and trust-based personal and communal relations. These relations increase positive social capital. The basic method of the programmes is the experiential learning. This learning method is impossible without self-reflection.