Lietuvių kalbos laiko adverbialų semantinė struktūra : disertacija

LTDisertacijos objektas – lietuvių kalbos paprastųjų pozicinių laiko adverbialų (tradiciniu požiūriu – laiko prieveiksmių ir beveik suprieveiksmėjusių ar į juos panašių žodžių ar žodžių junginių) semantinė struktūra. Tyrimas atliktas remiantis kognityvistų iškeltomis idėjomis, kad laiko suvokimas, atsispindintis kalboje, yra paremtas erdvės suvokimu, ir kad erdvės referencijos freimų pagrindu galima konstruoti laiko referencijos freimus, o pagal erdvines scenas – laiko scenas. Teorinėje darbo dalyje gilinamasi į laiko suvokimą ir jo atspindžius kalboje, į laiko konceptualizavimą, paremtą erdve; aprašomi laiko referencijos freimai, sudaryti erdvės referencijos freimų pagrindu (deiktinis, intrinsinis ir ekstrinsinis), ir laiko scenos, kurių pagrindas – erdvinės scenos, bei jų elementai (orientacinis įvykis, atskaitos taškas ir origo); pristatomos lietuvių kalbos laiko raiškos priemonės ir laiko adverbialų vieta jų sistemoje; apžvelgiami ankstesni lietuvių kalbos laiko adverbialų semantiniai tyrimai. Tiriamojoje dalyje aprašoma lietuvių kalbos pozicinių laiko adverbialų semantinė struktūra: deiktiniai, deiktiniai-anaforiniai, sekos ir kalendoriniai adverbialai. Pristatomi šių adverbialų reprezentuojami leksiniai konceptai. Pagrindinė tyrimo išvada – sudaryta lietuvių kalbos paprastųjų pozicinių laiko adverbialų semantinė struktūra patvirtina daugelyje pasaulio kalbų pastebimą universaliją, kad laiko raišką galima analizuoti remiantis erdvės raiškai būdingais terminais. [lvb.lt]Reikšminiai žodžiai: Laiko adverbialas; Leksinis konceptas; Referencijos freimas; Laiko referencija; Laiko scena; Temporal adverbial; Lexical concept; Frame of reference; Temporal reference; Temporal scene.

ENThe object of the dissertation is the semantic structure of Lithuanian simple temporal adverbials of position (traditionally understood as temporal adverbs and similar words or expressions that are not adverbialized yet). The research was carried out on the basis of the ideas raised by the cognitivists, that the time perception reflected in language is based on the space perception, and that on the basis of spatial frames of reference temporal frames of reference could be constructed, and on the basis of spatial scenes – temporal scenes. The theoretical part of the work discusses the time perception and the conceptualization of time in terms of the domain of space; presents the temporal frames of reference (deictic, intrinsic, extrinsic), and the temporal scenes and their coordinates (target event, reference point, origo); describes the variety of Lithuanian temporal devices and reviews previous semantic studies of Lithuanian temporal adverbials. In the empirical part of the work the semantic structure of Lithuanian simple temporal adverbials of position is represented: it consists of deictic, deictic-anaphoric, sequential, and calendrical adverbials. The lexical concepts represented by temporal adverbials are analyzed. The main conclusion of the research – the semantic structure of Lithuanian simple temporal adverbials of position confirms the universality observed in many languages, that time in language can be analyzed in the terms specific to the domain of space. [lvb.lt]