LTSovietinėje Lietuvoje susiformavęs itin sėkmingos ir pažangios paminklosaugos vaizdinys pastaruoju metu pradėtas kvestionuoti, tačiau istoriografijoje iki šiol nėra ištirta, kaip ir kodėl susiklostė tam tikra Lietuvos urbanistinio paveldo samprata ir apsaugos sistema. Disertacijoje ši tyrimo problema nagrinėjama chronologiškai (1956–1992 m.), detaliai tiriant ne tik apsaugos ir vertės idėjas, tačiau ir jų raišką planavimo dokumentuose bei praktinių veiksnių įtaką urbanistinio paveldo sampratai. Vietinius procesus lyginant su tarptautinėmis tendencijomis, išskiriami trys konteksto lygmenys: SSRS, „draugiškos“ socialistinės šalys ir tarptautinė / Vakarų paveldosauga. Atkleista, kad Sovietų sąjungoje Lietuvos pasiekimai žinoti, tačiau recepcija sovietinėse šalyse vyko daug mažesniu lygmeniu, negu iki šiol manyta. Nors Lietuvos specialistų bendrasis požiūris atitiko tarptautines tendencijas, tačiau praktikoje jos itin laisvai interpretuotos. Lietuvoje lygiagrečiai, netgi izoliuotai, veikė skirtingi apsaugos bei saugotinų verčių modeliai, taikyti vietinės ir respublikinės reikšmės urbanistikos paminklams. Atskleista, kad, nepaisant teigiamų vertinimų, Lietuvoje niekada aiškiai nebuvo apibrėžta pati urbanistinio paveldo samprata, neišgrynintos jo vertės ir tai galėtų būti viena iš pagrindinių prielaidų, kodėl po Nepriklausomybės atgavimo urbanistinio paveldo apsaugos sistema, suformuota Sovietinėje Lietuvoje, prarado efektyvumą. [lvb.lt]Reikšminiai žodžiai: Urbanistinis paveldas; Paveldo apsauga; Sovietmetis; Urban heritage; Heritage protection; Urban conservation; Soviet.
ENThe heritage protection system in Soviet Lithuania was considered particularly successful and advanced. However Lithuanian historiography has not yet examined how and why certain urban heritage concepts and protection systems developed. This dissertation explores the research problem in chronological order (1956–1992) and analyses in detail not only the ideas of urban conservation and value but also their expression in planning documents and the influence of practical factors on urban heritage concept. Local processes have been compared to international trends. Three levels of context have been defined: USSR, socialist countries and international / Western heritage protection. It has been revealed that Lithuanian achievements in urban conservation were well known in the USSR however they were influential in neighbouring countries to a much lesser extent than was claimed. Though the Lithuanian approach generally corresponded to international trends, they were loosely interpreted in practice. In Lithuania, two separate, even isolated models of protection and urban values were applied respectively on urban monuments of local and republican level. It has been concluded that neither urban heritage concept, nor its values were ever established and this is possibly the reason why after the restoration of Lithuanian independence this system lost its effectiveness. [lvb.lt]