Kalbų ir kultūrų sąveika keliakalbio idiolekte. Atvejo analizė: Vytauto Civinskio Dienoraštis (1904-1910) : disertacija

LTDisertacijoje keliakalbystės ir įvairių kultūrų kontaktų apraiškos nagrinėjamos rankraštinio dienoraščio pagrindu. Rusijoje, Lietuvoje, Vokietijoje gyvenęs ir studijavęs Vytautas Civinskis (1887–1910) dienoraštį apie 6 metus rašė lenkų, lietuvių, rusų kalbomis, įterpdamas vokiečių, prancūzų, lotynų, anglų, jidiš, latvių kalbų leksikos. Dvi Civinskio dažniausiai vartotos kalbos buvo variantai – Lietuvos bajorų lenkų sociolektas ir Aukštaičių anykštėnų ir kupiškėnų patarmė. Kultūrų lygmuo nagrinėtas remiantis precedentinių reiškinių koncepcija. Kalbų kaita dienoraštyje vyko įvairiuose kalbos lygmenyse, atsirado ne tik dėl įprastos kalbų interferencijos, bet ir buvo sąmoningai kurta (pasiūlytas terminas „kalbų montažas“) pragmatiniais tikslais (kuriant emfazės, ironijos, eufemizmo efektą, tikslinant), o įvairių kultūrų precedentiniai reiškiniai galėjo būti kūrybiškai derinami. Pastebėta, kad paraverbalinės dienoraščio charakteristikos leido dienoraštininkui siekti papildomų raiškos efektų. Dienoraštininkas daug dėmesio skyrė savo kalbinio gyvenimo refleksijai, nenustojo ieškoti kuo tikslesnių savo emocijų, vertinimų, samprotavimų raiškos formų, kartu kurdamas savitą idiolektą. Idiolektas yra tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje nepakankamai ištirtas reiškinys. Keliakalbio šešerių metų užrašai suteikia retą galimybę stebėti keliakalbio asmens kalbų repertuaro ir kalbinių nuostatų kitimą. Išnagrinėtas atvejis atskleidžia tipišką XX šimtmečio pradžios kalbinės ir tautinės savijautos kitimo atvejį ir į mokslo regratį įveda iki šiol menkai žinotą to meto kasdienybės istorijos pažinimui svarbų egodokumentą. [lvb.lt]Reikšminiai žodžiai: Daugiakalbystė; Idiolektas; Kodų kaita; Egodokumentai; Tapatybė; Multilingualism; Idiolect; Code-switching; Egodocuments; Identity.

ENMultilinguality and contacts of cultures are researched in this thesis based on the analysis of manuscript diary, written by student Vytautas Civinskis (1887–1910). Residing and studying in Russia, Lithuania, Germany, he wrote it for about 6 years in Polish, Lithuanian, Russian languages, also inserting lexis in German, French, Latin, English, Latvian, Jidish. It was discovered that two languages most often used by him were the varieties – the sociolect of Polish nobles, living in Lithuania and Lithuanian dialect of Anykščiai and Kupiškis inhabitants in Aukštaitija. The level of cultures was considered based on the theory of the precedent phenomenon. Language switches on the various linguistic levels were not only influenced by the usual language interference, but also created on purpose (which is expressed in the suggested term „language montage“) in order to achieve pragmatic goals (creating effects of irony, emphasis, euphemia or striving for precision), and the precedent phenomena of different backgrounds could be creatively merged. It was found that the diarist could create additional expressive effects using the means paraverbal expression. The diarist was quite often reflecting on his own linguistic behaviour, tried to find the most precise means of expression, creating an unique idiolect. Idiolect is a phenomenon understudied in Lithuania and in the world science. The notes of a multilingual person allow the rare opportunity to observe the changing linguistic repertoir and attitudes of the person. The case study shows the shift in the linguistic and psichological identity, typical for the beginning of the 20 century, presenting a study of previously unknown egodocument, useful for study of the everyday life of the epoch. Išteklius. [lvb.lt]