Tikybos pamokų pasirinkimo motyvai ir bendroji katalikų tikybos mokymo programa

LTŠiandien tiek Europos Sąjungoje, tiek Lietuvoje švietimo politikoje asmens ugdymas yra aktualus, nes laiko progresas ir pažanga priklauso nuo žmogaus gebėjimų ugdymo ir taikymo. Ugdymo turinio kaita tampa nuolatiniu procesu, kuriam turi įtakos pasaulyje, Europoje, Lietuvoje vykstantys politiniai, ekonominiai,socialiniai, kultūriniai reiškiniai. Kompetencija tampa ugdymo prioritetu. Nepakanka diegti raštingumo, komunikavimo, kritinio ir probleminio mąstymo gebėjimus, mokant naudotis technologijomis. Demokratinėje visuomenėje būtina puoselėti bendražmogiškąsias ir religines vertybes, normas, mokantis būti, pažinti, veikti bei gyventi kartu. 2004 m. VPU Katalikų tikybos katedros ir Vilniaus arkivyskupijos katechetikos centro iniciatyva buvo parengtas bendrosios tikybos mokymo programos ir išsilavinimo standartų projektas. Bendrosios katalikų tikybos programos ir išsilavinimo standartų projekto tyrime (2004 – 2005 m.) dalyvavo 70 mokytojų ir 1210 mokinių iš visos Lietuvos. 65 % tiriamųjų buvo iš miesto mokyklų ir 35% kaimo mokyklų mokinių bei mokytojų. Šio straipsnio tikslas – aptarti tėvų bei 5-12 klasių mokinių tikybos pamokų pasirinkimo motyvus ir analizuoti, kiek jie atspindi bendrosios programos ir išsilavinimo standartų projektą.Reikšminiai žodžiai: Tikybos pamokos; Katalikų tikybos mokymo programa.

ENSocial issues in Europe and Lithuania influence the change of the process of the training. The goal of this article is discussion of the reasons of choosing the classes of Catholic religion for students and their parents and analysis of the impact of draft general programme and the standards of education for this reasoning. The article is concluded by thesis that the topic of this project will strengthen needs and individual interests of students. The reasoning is grounded in the need of knowledge, communication and collaboration, action and reflection of the results. Therefore, the success of training depends not only on the general programme and the standards of education, but rather on the competence of the teacher. The essence of the mission of a religion educator is faith and confidence, love and responsibility, when this person goes toward God and shows the way to the others. He is the witness of the Christian love and community, the man of prayer, the worker in the Church. He has a firm ground of Christian doctrine, is able to find proper methods and the means for classes. He is able to communicate and collaborate. He is expected to serve as a spiritual help for the school community. His knowledge and skills in culture, psychology, pedagogy and theology is very important but his live relation with God is of the utmost importance. [From the publication]