LTNuo XIX amžiaus pabaigos - Vištytis valsčiaus centras. Jame gyveno daugiau kaip 2000 žmonių. XX amžiaus pradžioje jis kiek sumažėjo (1923 m. iki 1295 gyventojų). Dalis gyventojų atsiskyrė ir persikėlė už vadinamųjų "Murgų", arčiau Miesgirio. Tai, matyt, nulėmė atstumai: penki kilometrai skyrė miestelėnus nuo laukų, kur augo jų javai, daržovės, ganėsi gyvuliai. Taip atsirado vadinamas Mieslaukis - du Vištyčio laukai. Trimis linijomis, kertančiomis tris kelius - Skardupkelį, Lankupkelį ir Norvydkelį, - pasistatę trobas, mieslaukėnai laikui bėgant užsiveisė sodų, nusitiesė kelią, jungiantį Dabrovolę su Varteliais, savo ganyklas perkėlė į Miesgirį. Mieslaukis tapo tarsi savarankiška miestelio dalimi, vystančia žemdirbystę. Kai kalbama apie Vištytį, jo teritorijai paprastai priskiriamas ne tik miestelis, vakariniu šonu glaudžiai prisišliejęs prie buvusios Vokietijos imperijos sienos, bet ir jo pietryčių apylinkės, kurios pietuose ribojasi su Lenkijos siena, o rytuose - su Lankupgiriu. Tai maždaug atitinka buvusio Vištyčio kolūkio teritoriją. [Iš straipsnio, p. 141]Reikšminiai žodžiai: Vištytis; Miesteliai; Vištytis; Towns.