LTDisertacinis tyrimas remiasi naujai sukurtu vartotojiškumo raiškos empirinio tyrimo modeliu, skirtu tirti būstą kaip vartojimo objektą. Modelis konstruojamas konceptualizuojant būstą kaip vartojimo objektą, o vartotojiškumą - kaip vartotojų kultūros ideologiją. Disertacinis tyrimas remiasi metodologinė prielaida, kad individai ne vienodu mastu persiima vartotojiškumo ideologija, individai nevienodu laipsniu pasiduoda vartotojiškoms vertybėms, todėl vartotojiškumas yra laipsniuojamas, o vartotojiškumo raiška yra laipsniška – individus galima suskirstyti į skirtingas vartotojiškumo raiškos grupes pagal vartotojiškumo raiškos intensyvumą. Disertacija sprendžia mokslinę problemą: ar skiriasi gyventojų požiūris į būstą priklausomai nuo vartotojiškumo raiškos intensyvumo? Požiūris į būstą kaip vartojimo objektą tiriamas analizuojant būsto funkcinės, simbolinės ir investicinės vertės aspektus. [db.lmt.lt]Reikšminiai žodžiai: [lstc.lt]; Miesto gyventojai; Vartotojų elgesys; Butų ūkis.
ENThe dissertation is based on a newly developed model of empirical research on the expression of consumerism, which is intended to explore housing as an object of consumption. The model is constructed by conceptualizing housing as an object of consumption and consumerism as an ideology of consumer culture. The dissertation research is based on the methodological assumption that individuals do not equally adopt the ideology of consumerism, individuals differ in adopting consumerist values and that is why consumerism is a gradual concept – therefore according to the intensity of the consumerism expression individuals can be divided into different consumerism expression groups. The dissertation research solves the scientific problem: do residents’ attitudes toward housing differ according to the intensity of consumerism? The attitudes toward housing are explored by analyzing functional, symbolic and investment value aspects of housing.