Partizanų karas Lietuvoje (1944-1953): socialinių struktūrų problema : disertacija

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Partizanų karas Lietuvoje (1944-1953): socialinių struktūrų problema: disertacija
Alternative Title:
Partisan war in Lithuania (1944–1953): the issue of social structures
Publication Data:
Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2020.
Pages:
340 p
Notes:
Disertacija rengta 2014–2019 m. Vilniaus universitete. Daktaro disertacija (humanitariniai mokslai) - Vilniaus universitetas, 2020. Bibliografija.
Summary / Abstract:

LTDisertacijoje analizuojama Lietuvos partizanų (1944–1953) socialinė sudėtis ir Lietuvos visuomenės socialinių struktūrų įtaka partizanų organizacinių vienetų kūrimosi, raidos ir veiklos ypatybėms. Tyrimas atskleidžia, kad partizanų karas nebuvo vien stichiškas ir spontaniškas reiškinys, išprovokuotas sovietų prievartinės mobilizacijos ir teroro veiksmų. Lietuvos gyventojai partizaninio pasipriešinimo strategiją ir racionalumą grindė Nepriklausomybės karo (1918–1920) patirtimi. Nepriklausomybės laikotarpis (1918–1940) dar labiau sustiprino Lietuvos visuomenės tautinį tapatumą. Jis nebuvo vien abstraktus teorinis konstruktas, bet susidėjo iš konkrečių sociokultūrinių dėmenų: dar iki XX a. pradžios padėtą lietuvių tautinio tapatumo pamatą, kurio kertiniai akmenys buvo kalbinis ir konfesinis išskirtinumas, sutvirtinusios tautinės švietimo sistemos, rinkos ūkiu ir privačia nuosavybe pagrįsto socialinio-ekonominio gyvenimo būdo, visuomenėje propaguotos paramilitarinės kultūros, kuri tapo vienu iš patriotizmo, pasipriešinimo okupacijai nuostatų ir įgūdžių šaltinių. Taip per XX a. trečiąjį–ketvirtąjį dešimtmečius susiformavo svarbiausios partizanų karo strateginės prielaidos. Tačiau partizanų karas veikiausiai nebūtų buvęs įmanomas be pirmosios Lietuvos sovietizacijos (1940–1941), pasipriešinimo jai ir nacių okupacijos (1941–1944) procesų patirčių. [lvb.lt]Reikšminiai žodžiai: Partizanų karas; Sovietinė Lietuvos okupacija XX a.; Lietuvos istorija; Partisan war; Soviet ocupation of Lithuania; Lithuanian history in the 20th century.

ENThe Partisan war (1944-1953) was not just a natural and spontaneous phenomenon triggered by the forced mobilization of the Soviets and acts of terror. The Lithuanian people based their partisan resistance strategy and rationale on the experience of the Independence War (1918-1920), when military defence became a key factor in the preservation and strengthening the independence of the state. The period of Independence (1918-1940) further strengthened the national identity of the Lithuanian society. It was not merely an abstract theoretical construct but consisted of specific socio-cultural backgrounds; the Lithuanian national identity, the foundations of which were laid before the beginning of the 20th century, with linguistic and confessional distinctiveness, strengthened national education system, market economy and a socio-economic way of life based on private ownership. Paramilitary culture promoted in the society became one of the sources for patriotism, resistance to occupation and skills. In 30s and 40s, key strategic assumptions of the partisan war were shaped. However, the Partisan war would probably not have been possible without the experience of the first sovietisation of Lithuania (1940-1941), resistance to it and the Nazi occupation (1941-1944). During these occupation periods Lithuania developed experience of underground resistance organizations and practical paramilitary action in provincial communities, consolidating the groups of local communities most hostile to the Soviets. Many of them were preparing for the Partisan war against the USSR before the Soviet invasion of Lithuania in July 1944. [lvb.lt]

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/91813
Updated:
2022-02-24 20:37:17
Metrics:
Views: 270
Export: