LTVorobjovo baroko tyrimai labiausiai siejosi su Vakarų formaliosios dailėtyros (Focillono, Pinderio, Rieglio, Wölfflino) kryptimi. Stiliaus analizę Vorobjovas taikė nuosekliau, konceptualiau ir kūrybiškiau nei kiti Lietuvos baroką studijavę autoriai. Jis praturtino Lietuvos baroko tyrimus, pakėlė juos į profesionalios ir kūrybingos analizės lygmenį. Vorobjovas pirmą kartą Lietuvos istoriografijoje pateikė išsamų baroko raidos paveikslą ir įsigilino į jo kūrinių regimąją tikrovę. Remdamasis XX a. formaliosios dailėtyros sąvokomis, jas modifikuodamas ir kūrybingai taikydamas, atskleidė baroko vertę, padėjo pagrindus šio stiliaus paveldo tyrimų sklaidai ir "įsisavinimui" Lietuvoje. [Iš straipsnio, p. 376]Reikšminiai žodžiai: Mikalojus Vorobjovas; Menas; Dailė; Dailėtyra; Menotyrininkai; Menotyra; Tyrimai; Architektūra; Barokas; Vilnius; Istoriografija; Kultūra; Paveldas; Mikalojus Vorobjovas; Art; Art history; Art critics; Art criticism; Research; Architecture; Baroque; Vilnius; Lithuania; Historiography; Culture; Heritage.