Ekspresyvumo kategorija sovietmečio Lietuvos tapyboje: meniniai ir sociopolitiniai aspektai : disertacija

LTDisertacijoje estetinė ekspresyvumo kategorija tyrinėjama kaip reikšmingas postalininio sovietmečio Lietuvos tapybos bruožas. Nuo XX a. 6-ojo deš. pabaigos ekspresionistinės dailės principai ne tik veikė įvairių kartų dailininkų kūrybą, bet ir formavo bendras lietuvių tapybos tendencijas, kurias galima apibrėžti kaip savitą meninį ir ideologinį reiškinį. Ekspresionistinės tapybos reiškinys sietinas su psichologine meno samprata, kuri itin sureikšmina subjektyviąją kūrybos pusę. Subjekto problematika glūdi ir pačiame ekspresionistinės kūrybos apibrėžime kaip jos raison d’être. Politinės nelaisvės sąlygomis autorystės, subjektyvumo, saviraiškos laisvės idėjos, kurias aktualizavo ekspresionistinis kūrybos modelis, galėjo tapti atsvara represyviam sovietinės sistemos modeliui. Todėl šis vaizdinės kūrybos tipas kaip būdinga sovietmečio tapybos savybė skatina ieškoti jame politinio pasipriešinimo ir (arba) prisitaikymo ženklų, o estetinę ekspresyvumo kategoriją vertinti platesniame meno ir politikos sandūros kontekste. Disertacijoje tyrinėjami XX a. 7-ajame–9-ajame deš. kūrusių Lietuvos tapytojų darbai, dalyvavę viešajame dailės gyvenime ir atspindėję ekspresionistinės kūrybos principus ir bruožus. Darbe akcentuojamos meninės ir sociopolitinės ekspresyvumo kategorijos reikšmės siekiant išsiaiškinti ekspresionistinės kūrybos vietą ir funkcijas sovietmečio Lietuvos tapyboje bei atskleisti šio kūrybos modelio turinius skirtingais „atšilimo“, „stagnacijos“ ir „pertvarkos“ laikotarpiais. [Iš leidinio]

ENThe dissertation studies the aesthetic category of expressivity as a key feature of post-Stalin Soviet Lithuanian painting. From the late 1950s expressionist painting principles not only affected work of artists of various generations but also formed general Lithuanian painting trends definable as a peculiar artistic and ideological phenomenon. The phenomenon of expressionist painting is linked with the psychological concept of art giving special meaning to the subjective part of creative work. The problem of the subject also lies in the very definition of expressionist creations as their raison d’être. Under the conditions of political non-freedom, ideas of authorship, subjectivity and freedom of self-expression backing the model of expressionist work could offset the repressive model of the Soviet system. Therefore, this type of visual art as a typical feature of the Soviet painting encourages looking for signs of political resistance and/or conformism and evaluating the aesthetic category of expressivity in the broader context of art and politics. The dissertation studies works by Lithuanian painters of the 1960s-1980s involved in the public artistic life and reflecting principles and features of expressionist art. The paper focuses on meanings of artistic and socio-political categories of expressivity to clarify the place and functions of expressionist creative work in the Soviet Lithuanian painting and reveal contents of this creative model during various periods of “thaw”, “stagnation” and “perestroika”.