Wilhelmas Pinderis ir Mikalojus Vorobjovas

LTMikalojus Vorobjovas priklauso tai XX a. I p. menotyrininkų kartai, kuri daug nuveikė dailės istorijai kaip istorinei disciplinai. Kaip tik tuo metu šios disciplinos atstovai iš naujo permąstę savo mokslo pagrindus, metodologiją ir galiausiai net tyrimo objektą siekdami suteikti jam meno filosofijos metmenį. Dėl istorinių aplinkybių, ankstyvos mirties ir nepakankamos darbų bei idėjų sklaidos Vorobjovas neturėjo tokios laimės kaip kiti išgarsėję jo kartos atstovai, iš kurių užtektų paminėti Ernstą Gombrichą arba Jurgį Baltrušaitį, - juos suformavo tos pačios tendencijos kaip ir Vorobjovą. Šios kartos atstovai buvo įvairių meno istorijos mokyklų auklėtiniai, o jų mokyklos rėmėsi tvirtais pagrindais, turėjo mokytojus, kurie tebėra žinomi ir XXI amžiuje. Vorobjovui tokie mokytojai buvo visų pirma Wilhelmas Pinderis, jo doktorato vadovas, dailės istorikas, aktyviai reiškęsis Trečiojo Reicho laikais ir dėl to kurį laiką po karo sąmoningai užmirštas; studijų pradžioje jam dėstę Richardas Hamannas bei Adolphas Goldschmidtas. Vorobjovo moksliniai interesai plėtojosi kartu su diskursu, kuris formą laikė dailės kūrinio suvokimo pagrindu ir tokiu hermeneutiniu-fenomenologiniu požiūriu siekė atsakyti į klausimus apie meno esmę ir kartu apie meno istorijos užduotis bei metodus. [Iš straipsnio, p. 11]Reikšminiai žodžiai: Menas; Menotyra; Menotyrininkai; Mikalojus Vorobjovas; Wilhelmas Pinderis; Dailės istorikai; Dailė; Istorija; Dailininkai; Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; Art; Art criticism; Art critics; Mikalojus Vorobjovas; Wilhelm Pinder; Art historians; History; Artists; Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; Lithuania.