Aukštojo mokslo studijų finansavimo modelių ir jų įtakos studijų prieinamumui vertinimas Europos Sąjungos valstybėse : disertacija

LTDisertaciniu tyrimu siekiama išspręsti mokslinę problemą: kaip įvertinti aukštojo mokslo studijų finansavimo modelių įtaką studijų prieinamumui. Disertacijoje analizuojami aukštojo mokslo studijų finansavimo modeliai, finansavimo metodai, studijų prieinamumo teoriniai aspektai, studijų finansavimo modelių įtakos studijų prieinamumui vertinimo metodikos, nustatomi taikytų vertinimo metodų privalumai ir trūkumai. Pagrindžiama nauja empirinio tyrimo metodika, kuri leidžia įvertinti studijų finansavimo modelių įtaką studijų prieinamumui ES valstybių kontekste ir valstybių grupėse, kurios taiko skirtingus aukštojo mokslo studijų finansavimo modelius pagal išlaidų pasidalijimą. ES valstybės sugrupuotos į keturis studijų finansavimo modelius pagal studijų finansavimui svarbius ekonominius rodiklius, pasitelkiant klasterių analizę. Įtakos vertinimui taikomas panelinės duomenų analizės metodas (fiksuotų efektų modelis). Disertacinio tyrimo rezultatai rodo, kad aukštojo mokslo studijų finansavimo modeliai pagal išlaidų pasidalijimą (t.y mažų įmokų-didelių grantų, mažų įmokų-mažų grantų, didelių įmokų-mažų grantų, didelių įmokų-didelių grantų studijų finansavimo modeliai) daro skirtingą statistiškai reikšmingą įtaką studijų prieinamumui. Be to, valstybės, kurios taiko didelių įmokų-didelių grantų studijų finansavimo modelį užtikrina geresnius studijų prieinamumo lyčių lygybei ir žemą (vidutinį) socio-ekonominį statusą turinčių asmenų atstovavimo aukštajame moksle rezultatus palyginti su kitomis valstybėmis, kurios taiko kitus studijų finansavimo modelius pagal išlaidų pasidalijimą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aukštasis mokslas; Studijų finansavimo modeliai; Studijų prieinamumas; Studijų grantai; Higher education; Education funding models; Access to higher education; Grants.

ENThe scientific problem of dissertation: how to evaluate the impact of higher education funding models on access to higher education. The higher education funding models, funding methods, theoretical aspects of access to higher education, the methodologies for evaluating the impact of higher education funding models on access to higher education are analyzed, the advantages and disadvantages of the applied evaluation methods are determined. A new research methodology is used to evaluate the impact of higher education funding models on access to higher education in the context of EU countries and in the groups of countries, which apply different higher education funding models based on cost-sharing. EU countries are grouped into four higher education funding models based on economic indicators relevant to higher education funding, using cluster analysis. A panel data analysis method (fixed effects model) is used for the impact evaluation. The results of the dissertation show that higher education funding models by cost-sharing (i.e., low tuition-high-subsidy; low-tuition-lowsubsidy; high tuition-low-subsidy; high-tuition-high-subsidy higher education funding models) have a different statistically significant impact on access to higher education. Besides, EU countries, that apply a high-tuitionhigh-subsidy higher education funding model, provide better results of gender equality as well as better represent low (middle) socio-economic status students in higher education, in comparison to other EU countries, that use other higher education funding models. [From the publication]