Neformalios ir formalios pagyvenusių žmonių globos jų namuose sąsajos: socialinės politikos priemonės ir globėjų požiūriai : disertacija

LTXXI a., pagyvenusių žmonių globos jų namuose sektoriui susiduriant su demografiniais, socialiniais, ekonominiais iššūkiais, vis aktualesniu klausimu tampa neformalios ir formalios globos sąsajų klausimas. Disertacija siekiama atskleisti, kokias neformalios ir formalios pagyvenusių žmonių globos jų namuose sąsajas, darbe apibrėžiamas kaip atsakomybės už globojamo asmens poreikių tenkinimą ir globos veiklų pasiskirstymas tarp neformalaus ir formalaus globos sektorių, formuoja socialinės politikos priemonės ir globėjų patirtis. Disertacijoje pasitelkiama teorinių prieigų (institucinio požiūrio, familializmo koncepcijos ir feministinės globos etikos) kombinacija leido autorei į neformalios ir formalios globos sąsajas pažvelgti ir jas lyginti iš trijų – socialinės politikos formuotojų, neformalių ir formalių globėjų perspektyvų, kartu apjungiant makro ir mikro lygmens veiksnius. Disertacijos empirinis tyrimas remiasi antrine kiekybinių duomenų analize, pusiau struktūruotais interviu su pagyvenusių asmenų globėjais ir teisės aktų analize.Disertacija atskleidžia, kad Lietuvos teisės aktuose įtvirtintų socialinės politikos priemonių realizavimas praktikoje, kuris vertintas pasitelkus tokius kriterijus, kaip priemonių aprėptumas, prieinamumas, finansavimo lygis, struktūra ir jų pokytis, formuoja globos sektorių familializmo link ir netgi sukuria prielaidas implicitiniam familializmui, kai šeima laikoma pagrindiniu globos teikėju be jokių alternatyvių globos būdų. O štai defamilializuojančių socialinės politikos priemonių įgyvendinimas praktikoje vyksta gana vangiai. Disertacijoje taip pat atskleista, kad neformalūs globėjai palaiko remiamo familializmo tipui būdingą neformalios ir formalios globos sąsajų pobūdį, o formalūs globėjai – remiamo ir implicitinio familializmo tipams. Tyrimo rezultatais prisidedama prie teorinio formalios ir neformalios globos ryšių paaiškinimo, prie familializmo koncepcijos operacionalizacijos, nes praplečiamas rodiklių, padedančių įvertinti, kuris familializmo tipas dominuoja pagyvenusių žmonių globos sektoriuje, sąrašas, ir socialinės politikos nukreipimo efektyvesnio neformalios ir formalios globos derinimo link. [lvb.lt]Reikšminiai žodžiai: Globa namuose; Senyvi (pagyvenę) žmonės; Formalūs ir neformalūs globėjai; Socialinės politikos priemonės; Institucinis požiūris; Home care; Elderly; Formal and informal caregivers; Social policies; Institutional approach.

ENIn the context of demographic, social and economic challenges facing the home eldercare sector in the 21st century, links between informal and formal care become an increasingly pressing issue. The dissertation aims at revealing the links between informal and formal home care for the elderly, defined in the paper as the distribution of responsibilities for satisfying the needs of the care recipient and of care activities between the informal and formal care sectors, that are shaped by social policy measures and caregiver experiences. A combination of theoretical approaches (institutional approach, concept of familialism and feminist care ethics) used in the dissertation allows the author to look at and compare the links between informal and formal care from three perspectives – social policy-makers, informal caregivers and formal care providers, while concurrently combining macro and micro factors. The empirical study of the dissertation is based on a secondary analysis of quantitative data, semi-structured interviews with carers for elderly people, and legislation analysis.The dissertation shows that putting into practice of social policy measures entrenched in Lithuanian legislation, as assessed using criteria such as coverage, accessibility, level of funding, structure and change of the measures, shapes the care sector towards familialism and even creates preconditions for implicit familialism where the family is presumed to be the primary care provider without any care alternatives. However, the implementation of de-familialising social policies in practice is rather sluggish. The dissertation also reveals that informal caregivers support the links between informal and formal care that are specific to the type of supported familialism, whereas formal caregivers support the links characteristic to the types of supported and implicit familialism. The results of the study contribute to the theoretical clarification of the links between formal and informal care, to the operationalisation of the concept of familialism by expanding the list of indicators to assess the types of familialism dominant in the eldercare sector and to the directing of social policy towards a more effective balance between informal and formal care. [lvb.lt]