Vištyčio apylinkių stačiatikiai ir Šv. Vladimiro cerkvė

LTVištyčio cerkvė - viena paskutinių, pastatytų Lietuvoje prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Nedidelė medinė cerkvelė ežero pakrantėje atsirado 1912 m., buvo pašventinta šventojo Vladimiro garbei. Ji niekuomet neturėjo parapijos statuso - iki prasidedant Pirmajam pasauliniam karui, ji buvo Kalvarijos Šv. Agafono cerkvės filija, vėliau - Kybartų Šv. Aleksandro Neviškio. Kaip ir visos Užnemunės cerkvės (o jų iki Pirmojo pasaulinio karo šiame regione atsirado bent 15) buvo pavaldi Chelmo ir Varšuvos stačiatikių vyskupijai. Iš pirmo žvilgsnio sunku pasakyti, kodėl investuota į Vištyčio cerkvės statybas. Stačiatikių miestelio apylinkėse buvo nedaug - 1914 m. Vištyčio valsčiuje jų suskaičiuota tik 182 (visoje Vilkaviškio apskrityje iš viso - 3360). Šalies pasienyje stovėjusi maža fllijinė Vištyčio cerkvė nepateko į istorikų akiratį, todėl neilgą jos istoriją pamėginsime rekonstruoti pasitelkdami archyvų duomenis. [Iš straipsnio, p. 548]Reikšminiai žodžiai: Vištytis; Stačiatikiai; Šventojo Vladimiro cerkvė; Vištytis; Orthodox; Orthodox church of St. Vladimir.