Suvalkų lietuvių draugija "Vienybė"

LTTautinei, visuomeninei veiklai reikia milžiniško darbštumo, sumanumo, atsidavimo šiam kilniam darbui ir neišsenkamos energijos. Lietuvių tautos varomoji jėga ir vairas XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje buvo inteligentija: kunigai, studentai, mokytojai, valdininkai, apsišvietę valstiečiai. XIX a. antrojoje pusėje prasidėjo lietuvių tautinis atgimimas. Jis pargabentas nelegaliai per sieną knygnešių maišuose, skelbtas lietuviškose maldaknygėse, laikraščiuose ir knygose. Deja, veikti trukdė politinės aplinkybės - lietuvių tauta daugiau kaip amžių buvo pavergta galiūnių Rusijos ir Prūsijos. Veikta nelegaliai. Gal kiek geresnė buvusi lietuvių padėtis Prūsijoje. Jie anksčiau sulaukę laisvės, lengvatų. Mažos tautos likimas priklausė nuo šviesuomenės didumo, pajėgumo veikti tautos labui ir jai vadovauti. Reikėjo, kol dar laikas, įtraukti tautinėn veiklon sodžių bei mažų miestelių gyventojus. Kol dar buvo nesurusinti ar nesulenkinti tautos pamatai, o tik pakraščiai. Inteligentija sugebėjo puoselėti ir išlaikyti gimtąją kalbą, kultūrą, tradicijas, pažinti istoriją, taigi galėjo paskelbti tautinės brandos deklaraciją - įkurti nepriklausomą valstybę. Šį ryžtingą žingsnį lietuvių tauta žengė susiklosčius palankioms politinėms aplinkybėms 1918 metų vasario 16 dieną. Kelias nebuvo lengvas. Jis pareikalavo ne tik politinės ar visuomeninės veiklos, bet ir lietuvių kraujo. [Iš straipsnio, p. 50]Reikšminiai žodžiai: Suvalkai; Suvalkų lietuviai; Draugijos; Draugija "Vienybė"; Suwalki; Suwalki lithuanians; Societies; Society "Vienybė".