Unia lubelska w historiografii litewskiej XXI w.

• Liublino unija XXI a. Lietuvos istoriografjoje
• Union of Lublin in Lithuanian historiography

LTStraipsnyje apibendrinamos keliolikos dabartinių lietuvių autorių pozicijos rašant apie Liublino uniją per pastaruosius dvidešimt metų. Šios unijos vertinimas svyravo nuo akcentavimo nuomonės apie lenkų aneksionistinius kėslus LDK atžvilgiu, bet to pavyko išvengti kompromiso dėka, nors tai vedė į vėlesnį lietuvių šlėktų nulenkėjimą bei vis glaudesnį abiejų valstybių suartėjimą iki teigiamo unijos vertinimo, kaip skirtingų visuomenių sugyvenimo modelio. Daugelio autorių nuomone svarbiausia priežastimi lietuviams eiti į uniją nurodoma Maskvos grėsmė ir iš tvirtinimo, jog ši unija išlaikė 226 m. išbandymus, nežiūrint visų jos neigiamybių, jie mano, kad ji pasiteisino. Manoma, kad unija išsaugojo pagrindinius Lietuvos valstybingumo elementus ir nepadarė jos eiline Lenkijos provincija ir jei ne ši unija, tai Lietuva žymiai anksčiau nei 1795 m. būtų atsidūrusi Rusijos sudėtyje be jokių valstybingumo elementų. Iš esmės pritariama minčiai, kad lietuvių politinio elito savimonė nepasikeitė iki pat bendros Lenkijos ir Lietuvos valstybės žlugimo XVIII a. pabaigoje ir buvo išsaugota aiški savo šalies ir tautos politinė vizija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Liublino unija, 1569 (Union of Lublin); Istoriografija; Lietuvos istorikai; Union of Lublin; Historiography; Lithuanian historians.

ENThe article gives a general panorama of a several key Lithuanian historians view on the Union of Lublin in last 20 years. The valuation of the Union balanced between an opinion, that the Poles sought to annex the Grand Duchy of Lithuania even though it didn’t happen thanks to the compromise achieved, which nevertheless led to polonization of Lithuanian nobility and a more positive view focused on a good relationship between the two different societies. In many authors opinion the main reason for Lithuania to agree on Union was a threat of Moscow invasion. As the Union endured 226 years of different challenges, despite all its negative consequences it is predominantly seen as positive and successful. It is believed, that the Union helped to preserve the main attributes of the Lithuanian state and did not make it just one of many regular districts of Poland. Without the Union Lithuania would become a part of the Russian Empire with no sovereignty at all. There is a generally accepted view, that the awareness of the Lithuanian political elite did not change until the end of the Lithuanian-Polish Commonwealth at the end of XVIII c. and a clear political vision of its country and nation was preserved. [From the publication]