LTVyresnės kartos Lietuvos žmonės gerai prisimena, kad dabartinis „Lietuvos“ ansamblis pirmuosius 20 metų buvo vadinamas tiesiog Švedo ansambliu, tik oficialiuose dokumentuose - Dainų ir šokių liaudies ansambliu. Su J. Švedo vardu susijęs naujas folklorizmo etapas - kompleksiško tautos meninės kultūros (liaudies dainos, muzikos ir muzikos instrumentų, choreografijos, tautinių rūbų) perkėlimo į sceną procesas. Jau turėjome apie penkiasdešimt metų trukusią liaudies dainų harmonizavimo patirtį, nuo ketvirtojo dešimtmečio pradėta rūpintis liaudies šokio sceninėmis interpretacijomis, kai reikėjo dalyvauti Europos tautų šokių šventėse; dainų šventės gražiai pristatė harmonizuotą lietuvių liaudies dainą, kėlė patriotinius jausmus, skiepijo pagarbą praeities tautinei dvasinei kultūrai. Tačiau kompleksiško jos pateikimo naujomis kultūros raidos sąlygomis, derinantis prie profesionaliojo meno reikalavimų, kintamų visuomenės kultūros poreikių, trūko, todėl reikėjo didelių pastangų žengti naują žingsnį, ypač tokioje Lietuvą krėtusių audrų atmosferoje. Todėl į tai, kaip kūrėsi toks kompleksinis meninis kolektyvas - dabartinis „Lietuvos“ ansamblis, kaip keitėsi jo turinys ir forma pirmojo vadovo laikais, norisi pažvelgti ansamblio kūrėjo J. Švedo ir žiūrovų žvilgsniu, nes iš laiko perspektyvos kartais galima geriau suprasti ir įvertinti įdėtas pastangas, siekius ir rezultatus. [Iš straipsnio, p. 40]Reikšminiai žodžiai: Jonas Švedas; Dainų ir šokių ansamblis; Ansambliai; Jonas Švedas; Song and Dance Ensemble; Ensembles.